Nuo sausio vaikinas dirba programų inžinieriumi Airijoje, Dubline, kuriame įsikūręs vienas iš „Amazon“ biurų – jie išsibarstę po daugiau kaip 30 šalių.
Šiandien A. Balčaitis dirba iš namų Airijoje – kaip ir daugelio žmonių, jo kasdienybę pakoregavo pandemija. „Nors ši organizacija ir milžiniška, daugelis padalinių, kaip ir mes, dirbame nebe ofisuose“, – patikslina jis.
Vaikinas ketino paviešėti Lietuvoje, tačiau planus teko pamiršti. „Airijoje, kaip ir kitur, paskelbtas karantinas. Tiesa, lyginant su Lietuva, ši šalis „pavėlavo“ 12 dienų. Pažvelgus į statistiką, panašu, kad atvejų skaičius skiriasi net penkeriopai“, – pasakoja jis.
Vis dėlto, optimistinės nuotaikos jo neapleidžia. A. Balčaitis įsitikinęs, kad gyvenimas netruks grįžti į savo vėžes, todėl svajojantiems apie prestižines darbo vietas galimai pravers jo įspūdžiai ir patirtis.
Didžiausia vertė – talentai šalia
„Mane supa žmonės, atėję iš „Google“, „Microsoft“, „IBM“, „Cisco“ ir panašių kompanijų, o šalia jų – aš, neseniai pabaigęs studijas, jaunas specialistas iš Lietuvos, užaugintas puikaus universiteto – KTU“, – sako A. Balčaitis.
Pasak jo, neverta manyti, kad čia dirbantys žmonės – susireikšminusios žvaigždės. Jo įspūdžiai priešingi: „Nieko panašaus. Nors čia darbuotojai tikrai labai sumanūs, tačiau tuo pačiu ir labai labai paprasti bei draugiški. Jie pasiruošę padėti visuomet, kai tik tau prisireikia pagalbos“.
Labiausiai vaikiną stebina žaibiška kolegų pagalba: „Jeigu tau ko trūksta, kažkas kelia nepatogumų ar turi klausimų, tai negausi atsakymo, esą problemą sprendžiame, atsakysime kitą darbo dieną. Ne, čia viskas vyksta staiga. Kiekvienas darbuotojas ir jo savijauta čia yra labai svarbi, todėl viskas yra išsprendžiama dar tą pačią dieną“.
Toks pat žaibiškas greitis privalo būti ir sprendžiant kompanijos klientų problemas. A. Balčaitis patvirtina – „Amazon“ skelbiami lyderystės principai iš tiesų būdingi įmonės kultūrai, su kuria jam teko susidurti. Jo manymu, ypač aktualus pats pirmasis, kuris anglų kalba skamba „Customer Obsession“. Vaizdžiai tariant, darbuotojai turi sirgti klientų manija ir kiekvienas sprendimas turi prasidėti ir baigtis kliento poreikiu. Visi patobulinimai leidžiami tam, kad vartotojui iš tiesų būtų lengviau ir patogiau.
Lietuvis paliudija, kad įmonės orientacija į klientus akivaizdi visur: pradedant jų aptarnavimu ir baigiant kompanijos motto „mūsų paslaugų kainos niekada nekils, jos tik mažės“. Jo žiniomis, iš tiesų net keletą kartų kai kurios „Amazon Web Services“ paslaugų kainos buvo sumažintos.
„Ar kada teko girdėti posakį, kad jei esi protingiausias kambaryje – esi blogame kambaryje? Drąsiai galiu sakyti, kad per visą savo karjerą čia niekada nebūsite blogame kambaryje“, – juokauja A. Balčaitis. – Turime žmonių, kurie šioje komandoje dirba ir 5, ir 10 metų. Jie nuolat mokosi ir tobulėja spręsdami klientų problemas“.
Anot vaikino, įsidarbinusiems į „Amazon“, labiausiai reikėtų tikėtis, kad aplink suksis talentingi žmonės, iš kurių galima pasisemti begalę patirties. „Čia turi ateiti pasiruošęs pasiimti viską, ką tau duoda“, – sako jis.
Po studijų – akistata su realybe
Nors visuomet buvo pažangus studentas, A. Balčaitis savo karjeros pradžią prisimena nuo to momento, kai studijos artėjo prie pabaigos. Studijuodamas Aidas neskubėjo ieškotis darbo, tuomet labiau dėmesį traukė patys mokslai ir įvairios veiklos studentų sambūriuose.
„Studijuodamas gaudavau stipendijas už gerus studijų rezultatus: KTU Informatikos fakulteto, Carol Martin Gruodis fondo stipendijas. Keli šimtai eurų man atrodė vau! Maniau, kad man puikiai sekasi, galiu mokytis ir nedirbti“, – prisimena Aidas.
Vis dėlto, padarinius netruko pajusti: studijų pabaigoje ieškodamas praktikos ir galimo darbo jis suprato, kad niekas neskuba priimti į norimas pozicijas. „Jaučiausi prastai, nes grupiokai turėjo darbo patirties, o aš ką? Stipendijų patirtį?“ – nusivylimo pojūtį prisimena vaikinas.
Pasak jo, apmaudžiausia buvo tai, kad dažno IT specialisto svajonė dirbti vadinamajame FAANG („Facebook“, „Amazon“, „Apple“, „Netflix“, „Google“) atrodė nepasiekiama.
„Net ir į mažesnes, universitete girdėtas įmones negalėjau įsidarbinti. Pavyzdžiui, tuomet nepavyko patekti į „Devbridge“, „Bentley“ ar kitas IT kompanijas“, – vardija A. Balčaitis.
Po intensyvių paieškų galiausiai jis surado savo pirmąją tuometinę darbovietę – „Baltic Car Equipment“, besiverčiančią transporto valdymo įrenginių ir sistemų kūrimu. „Ačiū įmonei ir mano vadovui Maksimui Jodai. Labai apsidžiaugiau, kad pagaliau įgysiu tikros darbo patirties, o dar už tai ir atlyginimą gausiu“, – prisimena A. Balčaitis.
Jis teigia, kad per kelerius metus toje įmonėje buvęs nuolankus, tačiau kartu ir iniciatyvus – šios savybės atėjo iš studentų organizacijos RAFES. „Studentų organizacijoje išmokau labai daug, tačiau vienas svarbiausių dalykų buvo mintis, jog svarbu ne tik pačiam mokytis, tačiau ir naujomis žiniomis pasidalinti su kitais. Paskaitos, mokymai – visur eidavau ir kviesdavau kolegas mokytis kartu“.
Galiausiai po pusantrų metų vaikinas pakilo iki komandos vadovo pozicijos. „Smagu būti įvertintam ne tik žodžiais, tačiau ir veiksmais. Tačiau išsipildžius vienai svajonei, tenka galvoti kitą. Šįkart pasistengiau sugalvoti kažką nepasiekiamo. Kaip matome dabar, tai ėmė ir išsipildė“, – prisimindamas juokiasi Aidas.
Lemtinga žinutė
Vaikino laimei, Lietuvoje pasirodė „Amazon“ žinutė, kad ieškoma komandos pastiprinimo: „Man tai pasirodė puiki galimybė patikrinti savo įgūdžius ir išbandyti jėgas. Nieko nelaukęs, parašiau, kad mane domina“.
IT specialistas pripažįsta, kad į savo bandymus žiūrėjęs kiek skeptiškai, buvo sunku patikėti galima sėkme. „Jei pradžioje negalėjau įsidarbinti į didesnes IT įmones Lietuvoje, tai ką jau kalbėti apie šią? Na, bet gavęs pirmojo etapo teigiamą rezultatą, nors ir nustebau, tačiau dar labiau užsispyriau ir nuodugniai ruošiausi“.
A. Balčaitis pasakoja rinkęs informaciją visur, kur įmanoma: „Turbūt kaip ir kiekvienas, skrodžiau „Google“, žiūrėjau „YouTube“ video, ieškodamas bent menkiausios užuominos, ko galiu tikėtis toliau. Sekiau žmones, kurie jau buvo įsidarbinę arba kuriems nepasisekė. Iš esmės stengiausi sužinoti kuo daugiau, kad galėčiau būti visapusiškai pasirengęs“.
Jaunuoliui pavyko sudominti galimus darbdavius, taigi jis nuosekliai keliavo per visus tris atrankos etapus. Pirmiausia kompanijos atstovai pateikė internetu išspręsti kelias užduotis per tam tikrą laiką, po to įvyko interviu telefonu. Paskutiniame etape teko keliauti į pokalbį, vykusį Dubline. A. Balčaitis nežino tikslaus skaičiaus, su kiek kandidatų jam teko konkuruoti, tačiau, jo skaičiavimu, galutiniame etape tokių žmonių galėjo būti apie 30.
Darbo pokalbiams galima pasiruošti, bet reikia tą daryti nuosekliai
A. Balčaičio manymu, nėra paslapties, kuri padėtų įsidarbinti į „Amazon“: „Mūsų jau netoli 800 000, tad normalu, kad vieno sėkmės recepto, kaip čia pakliūti – nėra“.
Dar dirbdamas Lietuvoje, A. Balčaitis turėjo galimybę prisijungti prie įdarbinimo proceso ir vertinti kandidatus. Pasak jo, tai padėjo suprasti, kad ieškodama kandidato įmonė dairosi ne to, kuris viską moka nuo A iki Z. Ieškoma to, kuris bus šaunus kolega, kartu pasiruošęs išmokti viską nuo A iki Z.
Svajojantiems apie darbą FAANG įmonėse, A. Balčaitis rekomenduoja būtinai perskaityti knygą „Cracking the Coding Interview“. Joje pateikiami pavyzdžiai, kaip atrodys interviu „FAANG“ įmonėse, siūlomi grafikai, kada ir ką reikėtų pradėti mokytis, temos, kurios yra būtinos norint spręsti užduotis.
„Knygoje yra begalė uždavinių, atsakymų bei analizių. Prisimenat matematikos pamokas, kai mokytojas sakydavo, jog gali nors ir šimtą užduočių išspręsti žiūrėdamas į atsakymus, bet jei nežinosi proceso, kaip reikia spręsti, nieko nebus? Knygoje pamoko, ką daryti, jei pamatai uždavinį ir net nenutuoki, nuo ko pradėti. Jei ne ši knyga, greičiausiai manęs čia nebūtų“, – teigia jis.
A. Balčaitis paneigia įsitikinimą, esą techniniai uždaviniai sudaro didžiąją dalį galutinio vertinimo. „Tai tik pusiaukelė. Net jei ir visas užduotis išsprendei teisingai, tai dar nereiškia, kad interviu sėkmingas. Kita svarbi dalis – elgsenos klausimai, kurie padeda vertintojui įvertinti tave kaip būsimą kolegą“.
Pasak jo, dažniausiai klausiama, kaip elgeisi tam tikroje situacijoje, ką darei tuo metu. Šiems klausimams atsakyti taip pat reikalingas išankstinis pasiruošimas.
„Ne dėl to, kad atsakytum į klausimą „teisingai“, bet dėl to, kad tuo atsakymu parodytum, koks tu esi žmogus. Siūlau pasidomėti ir vadinamuoju STAR metodu, apie kurį pats sužinojau tik įpusėjus atrankai,“ – teigia A. Balčaitis. Anot jo, tai būdas, kuris padeda susisteminti ir tinkamai atsakyti į užduotus klausimus: „Lengviau tampa ne tik klausiančiajam suprasti tavo atsakymą, bet ir tau pačiam suprasti, ką nori pasakyti savo atsakymu“.
Svajonės pildosi atkakliems
A. Balčaitis neabejoja – gyvenime būna visko. Vieni labai stengiasi ir nieko nepasiekia, kitiems, atrodo, nusišypso sėkmė. „Tačiau čia, kaip ir sporto salėje, laimi ne sėkmė, o užsispyrimas ir tinkamas laikas.
Niekas negimė nei žymiu sportininku, nei puikiu IT specialistu. Tačiau per ilgą laiką ir nuolatinį progresą tie žmonės pasiekė savo svajones. Tai ne tik sėkmė ar genai – tai didelis atkaklumas siekiant rezultato. Visiems galioja lygiai tokios pačios taisyklės. Kad ir kaip tai skamba prieštaringai, tačiau kiekvienos dienos 20 minučių progresas laimi prieš 2 valandų darbą paskutinę dieną“, – įsitikinęs jis.
Jo nuomone, būtina nusiteikti, kad žengdamas progreso keliu žmogus dalyvauja savęs tobulėjimo lenktynėse, kuriose varžosi ne su kitais, o su savimi.
„Šiose lenktynėse yra tik du varžovai: praeities „tu“ ir dabarties „tu“. Kol kiekvieną dieną pavyksta būti geresniam nei vakar, tol esi šių lenktynių nugalėtojas. Tik pats gali pasiekti tai, apie ką šiuo metu svajoji. Pradėk ne rytoj ar pirmadienį, savo 20 minučių pradėk šiandien“, – drąsina KTU alumnas, šiandien dirbantis „Amazon“.
