Nurimus aistroms, sako, kad politikams vis tik derėtų negilinti visuomenės susiskaldymo, bet tas pavyksta ne visuomet. Kai kurie džiaugiasi, kad Seime parlamentarai bent nesimuša, nors policija ne taip seniai skubėjo į Seimą dėl gauto pranešimo apie muštynes.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje šiuo metu turime ne tik pandemijos, ar migrantų krizę, bet ir dar vieną – pasitikėjimo.
„Pykčio, priešpriešos, konfliktų šiandien yra daug. Per daug. Pandemija, kurios niekas negalėjome numatyti, padidino susvetimėjimą ir pyktį visuomenėje. Lietuva šalia pandemijos ir nelegalios migracijos krizių turi trečiąją – pasitikėjimo – krizę, kurią turime nedelsdami spręsti“, – teigia G. Nausėda.
„Visada visuomenėje yra labai įvairių nuomonių, ir tai turbūt yra normalu, ir tai demokratinės visuomenės ypatumas, bet kas labai svarbu ir kertinis dalykas, kad radikalios nuomonės, ar kraštutinumai, niekada jokiose diskusijose prie gero nepriveda“, – sako Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kraštutinumai išsilieja į protestus gatvėse. O paskutinis jų nustelbė net aukų pagerbimą Sausio 13-ąją. Bet miniai nušvilpus premjerę ir Seimo pirmininkę, radikaliai pasisakė ir Vytautas Landsbergis.
„Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis, fašistai, jedinstva“, – kalba V. Landsbergis.
Sureagavo ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Feisbuke Landsbergį vadino Vycka ir parašė, kad jam reikėtų vaistų nuo durnumo. O į protestuotojų pusę stojusį Mindaugą Puidoką, liberalas Eugenijus Gentvilas laiške pavadino populistiniu menkysta.
Pykčiu netverianti minia nušvilpė ir Laisvės premiją atsiėmusią vienuolę Bernadetą Mališkaitę, sugadino šventę tūkstančiui kitaip manančių aikštėje.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pareiškė, kad per minėjimą patyrė tokius jausmus, kokių nebuvo išgyvenęs net tardomas KGB‘istų.
Tuomet filosofė Nida Vasiliauskaitė pareiškė, neva Tamkevičiaus tardymas ir kalinimas galėjo būti nebent švelnus masažas Šveicarijos viloje. Šalyje neapykanta plinta kaip kovidas, o sveikas protas diskusijose tampa vis retesnis svečias.
„Visuomenė naudojasi suirzusiais politikais, visuomenė mato, kad politikus galima lengvai dabar įelektrinti, ir tą magnetinį lauką surengti, jeigu mes per dieną gauname nuo 200 iki 260 laiškų, aš gaunu, tai įsivaizduokit. Ir ta visuomenės dalis šiandien sunkiai suvaldoma, arba randama diskusijai“, – sako regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
Bet jedinstva dabar vadinami ir patys konservatoriai. O vadina juos taip – taip pat konservatorius.
Anot Audroniaus Ažubalio, tie, Seimo nariai, kurie balsavo už x, q ir w raidžių dokumentuose įteisinimą, atsistos greta to meto jedinstvos pasekėjų.
„Tiesa, dabar jie save vadina rimtais geopolitikais, gerinančiais santykius su Lenkija“, – kalba konservatorius.
Anot Ažubalio, greta jedinstvos atsistojo net 36 konservatorių frakcijos nariai, kurie balsavo už šių raidžių dokumentuose įteisinimą. Tarp jų ir Šimonytė su Landsbergiu.
„Ir politikų, ir aukščiausių Lietuvos politikų priedermė skirtis, ten kur įmanoma, žinoma, negilinti, o kaip tik bandyti jas mažinti“, – sako I. Šimonytė.
Bet Šimonytė taip pat nevengia pasisakyti aštriai.
„Kodėl skaldote Lietuvą, kodėl jūs tokia beširdė? Ačiū. — Galiu atsakyti tik į dalį klausimų, nes paskutinio klausimo, tiesą sakant, nežinau, kuo remdamasis, jūs tai konstatuojate, aš nenorėčiau konstatuoti, kad jūs esate besmegenis, pavyzdžiui, nes tai irgi būtų tiktai vertinamoji nuostata“, – kalbėjo I. ŠImonytė.
„Jam kažkur iš džiumbu umbu genties atsiunčia pagerintos kanapės, kad jis ją kaip patraukia, žiūrėkit 2-3 dienas jį veža. Aš gyvenime matęs visokių, tie, kurie žmonės turi daugiadienes, ir geria 2, 3, 4 dienas, ar net savaitę, tai panašiai iš savęs išėjimas“, – kalba R. Žemaitaitis.
Aštriais pasisakymais garsėjantis Žemaitaitis, neseniai išprovokavo ir konservatorių Kasčiūną.
„Jeigu Vytautas Bakas nekalbės, aš tikrai nebekalbėsiu. Žiūrėkit. — Eik sėst tiktai, b***t! — Klausyk, klausyk, uždaryk burną savo, gerai, asile“, – kalba L. Kasčiūnas.
„Dar Lietuvos parlamentas labai taikus, galėčiau ant pirštų lankstyti ir sakyti kokiose šalyse pereinama į fizinį kontaktą tarp parlamento narių“, – sako socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Bet į Seimą policija dėl smurto buvo kviesta. Politikų retorika išprovokuoja ir žmones. Štai net lazerių kūrimo įmonę įkūrę 3 broliai Vizbarai prezidento rinkimuose asmeniškai po 200 eurų aukoję Ingridai Šimonytei, dabar apie šią valdžią kalba vos rinkdami žodžius: „Mums šituose rūmuose prieš 4 metus įteikė Riterių kryžius už nuopelnus verslui, ir šiandien dienai, mus kaip pėstininkus ant lentos paaukojo.“
Tačiau už savo jausmų viešą išsakymą sulaukia neapykantos bangos ir kaltinimų vertybių išdavyste.
„Jeigu pastebėsit, kaip konservatoriai valdžioje, taip mes turime konfliktą. Kada buvo Landsbergis, Vagnoriaus Vyriausybė, tada pjovėsi Seimas, kada Kubilius su Šimonyte, Seimo langai buvo daužomi, Venckienės istorija ir sukurtas mitas, kur 3 metus paskui Venckienę visi vaikščiojom, o šiandien turim kitus skandalus, kurie yra dirbtinai keliami“, – kalba R. Žemaitaitis.
Nuošalyje nelieka ir šalies vadovas. Štai sukritikavęs Vyriausybės užsienio politiką jis pareiškė, kad tai nėra sėdėjimas ant sėdmaišio ir garsus šaukimas. Už tai iš konservatorių gerbėjų pusės nuolat sulaukia spalvingiausių epitetų.
„Pikto berniuko intrigėles nuosavo užpakalio ateities vardan iš dvišako sėdmaišio rezgantis prezidentas – kaip sulėtinto veikimo bomba. Kada ir kur vėl sprogs? O ir šiaip iš sėdmaišio net menkas oro pagadinimas išeina keliskart garsiau“, – komentuoja apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Tai tik mažytė dalis visų pastarojo meto neapykantos apraiškų, o visuomenėje susiskaldymas kartais pasiekia net visišką kraštutinumą. Štai kaukių priešininkas net peršovė parduotuvės apsauginiui koją, kai jis liepė pirkėjui užsidėti kaukę.
