Krapai iš Italijos, melisa - iš Ispanijos, daržovės ir vaisiai - iš Lenkijos... Dažniausiai būtent užsienio šalys nurodomos ant, regis, elementarių žemės ūkio produktų pakuočių Lietuvos prekybos centruose.
Agrarinėje Lietuvoje ne sezono metu lietuviškų žalumynų ir daržovių stinga ne tik todėl, kad ūkininkams jų auginti neverta. Lietuviškos daržovės ir prieskoniai tonomis keliauja į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, kitas šalis. Neapsimoka jų auginti tik Lietuvos rinkai.
Paradoksalu yra ir tai, kad pasiekusios Lenkiją, lietuviškos daržovės bei žalumynai ir vėl grįžta į Lietuvą. Tiesa, lietuviškų turgaviečių ar parduotuvių prekystalius jos pasiekia jau gerokai apvytusios ir ties galiojimo termino pabaigos riba.
Absurdo karuselė
"Taip yra todėl, kad pas mus daržovių ir žalumynų savikaina didžiulė. Lietuviška produkcija - konkurencinga, bet šalies mokesčių politika, jei tokia iš viso yra, taip pabrangina produktus, kad šie mums patiems tampa neįkandami. Dėl šios priežasties savo užaugintus žalumynus vežame į užsienį, o iš ten perkame tą patį, ką patys eksportuojame", - teigia vienas iš stambiausių šalyje daržovių ir prieskonių augintojų Evaldas Masevičius.
Jis pasakojo, jog beveik 10 metų šia veikla galįs užsiimti tik todėl, kad auginamas daržoves ir prieskonius sėkmingai eksportuoja į užsienį.
"Jei ne Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos rinka, vargu, ar dar ūkininkaučiau", - prisipažino E. Masevičius.
Ūkininkai įsitikinę, kad šalies vidaus gamybą smukdo politikai, užkrovę ant pečių per didelę mokesčių naštą. Kaip valdžia galėtų paskatinti smulkiuosius ūkininkus, anot jų pačių, išeities toli ieškoti nereikia. Užtenka prisiminti prezidento Antano Smetonos įsakymą, pagal kurį kiekvienas anuometinis valdininkas buvo įpareigotas prieš Kalėdas nusipirkti po vieną lietuvišką žąsį...
Nepatenkina poreikių
Bendrovės "Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė patvirtino faktą, jog ne sezono metu į šio tinklo prekybos centrus kai kurie žalumynai ir daržovės importuojami iš kitų kraštų.
Jos teigimu, "Maxima" tinklo parduotuvės prieskonines žoles perka iš bendrovės "Evaldo daržovės", tačiau bendrovė ne sezono metu negalinti pasiūlyti tokių kiekių savo produkcijos, kokių pageidauja užsakovas.
"Dėl sėjomainos, sezoniškumo ir kitų priežasčių žalumynų bei daržovių iš šio ūkininko mums ne visuomet pakanka. Natūralu, jog tuomet importuojame iš Olandijos, Italijos, kitų šalių. Mums paprasčiau dirbti su lietuviais - jei ūkininkai pateiktų reikiamą kiekį, mielai dirbtume tik su jais, deja, taip neišeina", - teigė R. Saulytė.
Panaši situacija yra visuose šalies prekybos centruose.
Ryžosi užpildyti spragą
Klaipėdiečiui Rimvydui taip pat užkliuvo faktas, jog Lietuvoje žiemos metu trūksta lietuviškų daržovių ir žalumynų.
"Paslaugų sfera apmirusi. Ėmiau svarstyti, kuo užsiimti, kad veikla duotų apčiuopiamą rezultatą. Žemės ūkio produktai turėjo ir turės paklausą, tad nutariau įkurti specializuotą ūkį ir jame ištisus metus auginti prieskonines žoles bei daržoves. Kol kas pradėjau žengti tik pirmuosius žingsnius, tačiau jau dabar matau, kad šios produkcijos paklausa Lietuvoje yra", - teigė būsimasis ūkininkas.
Savo šeimos žemėje, šiltnamiuose, jis planuoja auginti melisą, bazilikus, mėtas, agurkus, o laukuose sezono metu - česnakus.
Anot jo, pokalbiai su tiekėjais nuteikia optimistiškai - jie pasiruošę produkciją supirkti.
"Pradėjau mokytis ūkininkavimo ir pastebėjau, kad kai kurių paslaugų trūksta ne tik dėl žlugdančios mokesčių sistemos, bet ir dėl informacijos trūkumo bei lietuvių konservatyvumo. Pas mus žmonės įpratę auginti kiaules, kopūstus, bulves. Ir jei sugalvoja kuris ūkininkauti, tai dažniausiai užsiims tuo, kuo ir visi kiti. Taip gali būti ir dėl žinių trūkumo. Pavyzdžiui, Lietuvoje dauguma kuria mišrius ūkius, o aš nutariau kurti specializuotą. Informacijos, kaip ir ką reikėtų daryti, tikrai trūksta. Iš pradžių aiškinama, kad gauti Europos Sąjungos (ES) paramą labai paprasta, tačiau vėliau paaiškėja, jog yra priešingai. Lietuvoje niekas neanalizuoja rinkos ir neskatina jos pildyti lietuviška produkcija", - kliūtis ūkininkams vardijo klaipėdietis.
Krapai - prabanga
Tuo metu E. Masevičius dienraščiui sakė, kad žiemos metu Lietuvoje auginti kai kurias prieskonines žoles gali tik neišmanėliai.
"Pavyzdžiui, tam, kad užaugintum keletą kilogramų krapų, reikalingos didžiulės energetinės sąnaudos. Du mėnesius šiuos žalumynus būtina šildyti ir šviesti. Neketinu auginti krapų iš patriotiškumo, tai siaubingai neapsimoka", - tikino ūkininkas.
Žiemą E. Masevičiaus auginamos salotos, petražolės ir kiti žalumynai dideliais kiekiais keliauja į Lenkiją ir Rusiją.
"Visa laimė, jog Rusijos rinka mums atvira ir kad turime pramynę kelius į Lenkiją. Pavyzdžiui, vien Rusijos tiekėjai vienai siuntai užsako po 20 tonų špinatų. Lietuvoje tokį kiekį ilgai ir nuobodžiai pardavinėčiau. Skaudu, kai mūsų daržovės nukeliauja į Lenkiją, o jų ten neišpirkus, lietuviai perpardavinėtojai superka apvytusias, veža į turgus ir jau beveik pairusias parduoda pirkėjams pusvelčiui. Valdžia, užnėrusi kilpą dar labiau spaudžia. Mes mokame pelno, PVM mokesčius, o kur dar išaugę šildymo, elektros kaštai", - kalbėjo vyriškis.
Kita vertus, anot jo, lietuviai esą neturėtų spjauti į ispaniškas, itališkas ar izraelietiškas daržoves, prieskonines žoleles. Pastarosios atvežtos iš saulėtų šalių, todėl esančios kur kas aromatingesnės nei tos, kurios užaugintos dirbtinėmis sąlygomis, bet pas mus.
Muitai sugrąžino kiaules
Ne tik vietoje lietuviškų daržovių, bet ir kitos žemės ūkio produkcijos, auginamos Lietuvoje, tenka pirkti užsienietiškus pakaitalus.
Tiesa, didieji prekybos centrai, dar pernai pigiai siūlę ispaniškos kiaulienos, nuo šių metų sėkmingai prekiauja ir lietuviška.
Iki šiol lietuviškos kiaulienos pasiūla buvo maža, nes didžioji dalis Lietuvoje užaugintų kiaulių būdavo eksportuojama į Rusiją. Tačiau Rusijai ženkliai padidinus muitus šviežiai kiaulienai, jos kur kas daugiau pradėta siūlyti ir Lietuvos rinkai.
Kai kurie prekybos centrai skelbia, kad jų valdomose parduotuvėse nuo šiol bus prekiaujama tik lietuviška kiauliena.
Ji laikoma kokybiškesne, natūralesne ir šviežesne, nes į parduotuvių lentynas patenka tiesiai iš Lietuvos ūkių.
Vaida JUTKONĖ
