Žinomas Vilniaus advokatas Saulius Žentelis ne juokais sunerimęs, kad Lietuvoje žmogaus teisė į privatumą virsta pagarbos neverta atgyvena.
Daugiau nei dešimtmetį advokato praktika besiverčiantį ir garsiems bylų dalyviams teismo procesuose atstovaujantį S. Žentelį sukrėtė Europos Parlamento (EP) komisijos neseniai paskelbta ataskaita apie asmeninių duomenų rinkimą bei kaupimą Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
Ataskaitoje skelbiama, kad mūsiškiai pareigūnai 2008 metais net 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos ryšių specialistus ir prašė suteikti duomenų apie privačių asmenų naudojimąsi mobiliojo telefono ryšiu, iš jų net 84 550 kartų – dėl slaptos informacijos nutekinimo įvairiomis ryšio priemonėmis.
Nevaržomai persekioja savus
– Kaip vertinate, kad paskelbus oficialius EP komisijos duomenis, Lietuvoje aiškiai pastebimos visuotinio sekimo apraiškos? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo S. Žentelio.
– Masinis telefoninių pokalbių klausymasis yra akivaizdus pavyzdys, kad sistema nefunkcionuoja. Lietuvoje užfiksuota net 400 kartų daugiau sekimo atvejų nei Graikijoje. Tai šokiruoja.
Institutai, kuriems pavesta, patvirtinti, nustatyti ir ginti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, kelia rimtų abejonių.
Paskirstytos aiškios teisėsaugos funkcijos: policija reikalauja, prokuroras duoda leidimą, o teismas vertina teisėtumą – ir vis tiek nieko gero. Kam išvis eiti ir prašyti sankcijis suteikiant telefoninių pokalbių klausymąsi, jei teismas nespėja įsigilinti, kodėl pateiktas tokio pobūdžio prašymas.
Paprastai prašymas dėl telefonų pokalbių sankcijos suteikimo yra pateikiamas ant vieno lapo, bet jame faktinis pagrindas nenurodomas. Tad kiekvieną kartą teisėjas privalo peržiūrėti bylą, dėl ko pateikiamas toks prašymas. Juk šiandien teisėjai ir taip užversti darbais, tad neįmanoma perskaityti visų bylų. Todėl galima drąsiai teigti, kad sistema nefunkcionuoja.
EP pateikta statistika leidžia manyti, kad Lietuvoje dėl telefoninių pokalbių klausymosi kasdien turėtų būti priimamos 232 sankcijos, dirbti reikėtų net savaitgaliais.
Bet juk Lietuvoje teisėjų tiek nėra.
Susidaro įspūdis, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma sistema ne tik kad nefunkcionuoja, bet ir persekioja savus piliečius.
Didelės ausys ir akys
– Ar galima sakyti, kad jau prasidėjo raganų medžioklė?
– Raganų medžioklė – tai konkrečios bendruomenės dalies stebėjimas. Šiuo atveju vyksta jau ne raganų medžioklė, o visuotinis sekimas. Jei valdžia dar to nežino, pats metas Seimui, Vyriausybei, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Operatyvinės veiklos komisijai reaguoti, kad tai esminė problema.
Akivaizdu, kad žmonės išties niekam nerūpi. Asmuo traktuojamas ne kaip tikslas, o kaip priemonė. Jei oficialiai skelbiami klausomų asmenų skaičiai siekia net 85 tūkst., manau, kad niekas neklauso melžėjų, vaikų darželių auklėtojų, kurios iš tėvų už vaiko priežiūrą ima papildomus 20 litų.
Pagal šalyje galiojančius įstatymus galima klausytis tik asmenų, darančių sunkius arba labai sunkius nusikaltimus. Išeina, kad arba mes visi esame nusikaltėliai, arba klausomasi didžiosios dalies šalies gyventojų.
Tokios aplinkybės turi būti įvertintos ir negali likti be valdžios veikėjų dėmesio.
Mes juk mokesčių mokėtojai, ir tikrai nemokame už savo saugumą. Pagaliau patys galime įsimontuoti apsaugos sistemos siustuvą, kuris nurodytų mūsų judėjimo maršrutus, ir mums nereikės mokėti už papildomo saugumo priemones.
– Ar jums teko girdėti, kad telefonų pokalbius pamažu keičiantys „Skype“ ryšio susirašinėjimai taip pat yra skaitomi?
– Nemanau, kad galima išvengti tam tikros kontrolės. Juk ši informacija neperduodama oru, o pasiekiama tam tikrais laidais.
Žmonės naudojasi „Skype“, nes jaučiasi visiškai tikri, kad jų privatumas nepažeidžiamas. Jie mano, kad bendrauja saugiai, ir nenori, jog apie jų pokalbius žinotų pašaliniai asmenys.
O jei kas nors juos ir čia skaito – pažeidžiama jų teisė į privatumą. Jie nešneka aikštėje susirinkusiems žmonėms, o tarpusavyje. Ar „Skype“ ryšis plinta tarp neteisėta veikla užsiimančių žmonių, gali nustatyti tik teismas.
Lietuva kopijuoja Baltarusiją?
– Kaip elgtis visuomenei, jei artimiausiu metu nebus nustatytos privatumo ribos?
– Būtina suvokti, kad valdžia ar teisėsauga neturi tvarkyti asmeninių žmonių reikalų. Ji turi palaikyti teisingumą, mums patiems tvarkant savus reikalus.
Jei kas nors iš pareigūnų linkęs matyti, kad aplinkoje yra vien tik nusikaltėliai, tai jau socialistinės valstybės požiūris, totalitarizmo mentalitetas.
Verta prisiminti, kad 45 km atstumu už Vilniaus yra Baltarusija, kurioje viskas palaikoma jėga. Nesakau, kad žengiame to link, bet padėtis byloja apie panašias tendencijas.