Lietuvoje veikiančios įdarbinimo agentūros nuo praėjusių metų nebegali imti tarpininkavimo įdarbinant mokesčio. Tačiau daugelis jų šio teisės aktuose įteisinto reikalavimo nepaiso ir už galimybę padirbėti užsienyje nesikuklina paprašyti vieno kito tūkstančio litų, rašo „Kauno diena“.
„Prieš metus atlikome tyrimą, kuris parodė, kad įdarbinimo agentūrų savivalė klesti, – teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė. – Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančių asmenų veiklos, galiojant dabartinei įstatymų bazei, nekontroliuoja jokia institucija. Nukentėjęs vartotojas teisybės gali ieškoti tik teisme. O valstybinės institucijos atsakomybę stumia viena nuo kitos. Nėra jokios prevencijos“.
Ji neslėpė, kad valstybės institucijoms puikiai žinoma, jog įdarbinimo agentūros praktiškai nebaudžiamos mulkina žmones ne tik nelegaliai imdamos iš jų tarpininkavimo mokestį, bet ir apgaudinėja dėl darbo užmokesčio ar vietos.
Vartotojų teisių gynėjos A. Armanavičienės teigimu, panaikinti licencijų išdavimą įdarbinimo agentūroms inicijavo ES institucijos, siekdamos užkirsti kelią joms piktnaudžiauti.
Lietuvoje už šių agentūrų skaidrią veiklą turėtų būti atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau iki šiol jie nieko nenuveikė.
Lietuvos nacionalinė vartotojų konfederacija pernai atliko eksperimentą, siekdama išsiaiškinti kaip veikia įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas teikiančios įmonės. Žmonės, neva ieškantys darbo, apsilankė aštuoniolikoje įdarbinimo agentūrų.
Penkios iš jų teikė įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas tik Lietuvos teritorijoje ir nei tiesioginių, nei netiesioginių mokesčių iš norinčių įsidarbinti asmenų neėmė. 13 įmonių tarpininkauja įdarbinant užsienyje ir 10 iš jų neteisėtai ima tiesioginius ar netiesioginius mokesčius iš norinčių įsidarbinti.
Siekiant išsiaiškinti, ar neteisėtai imamas mokestis yra minimas sutartyje, kurią pasirašo norintys įsidarbinti asmenys, buvo prašoma šių agentūrų darbuotojų pateikti sutarčių pavyzdžius.
Pavyko gauti tik tris sutartis, nes kitos įmonės arba kategoriškai atsisakė leisti vartotojams susipažinti su sutarties tekstu teigdamos, kad tai yra konfidenciali informacija, arba visais įmanomais būdais bandė išvengti duoti sutartį. Esą su sutartimi vartotojui galima susipažinti tada, jei jam bus siūlomas darbas.
Parengta pagal „Kauno dienos“ informaciją