Apie laidotuvių tendencijas, kaip jos keičiasi, kas populiarėja Lietuvoje ir kodėl vis daugiau žmonių domisi ekshumavimo paslaugomis, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo laidojimo ir kremavimo paslaugų grupės „Reverum“ vadovas Arnas Vildžiūnas.
Įdomiausias laidotuvių tradicijas Lietuvoje turi romai
Pasaulyje yra daugybė įvairiausių laidotuvių tradicijų. Vienos įdomiausių – kai laidotuvės yra švenčiamos, vyksta įvairios apeigos, trunkančios nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Kai kurie papročiai itin archajiški, nes yra genčių, kurios velionio kūną paruošia specialiu būdu, balzamuoja ir jį, pavyzdžiui, laiko namuose.
„Kitur yra gana įprasta balzamuotą kūną po kažkiek laiko iš laidojimo vietos išimti, parsinešti namo, paminėti kažkokią sukaktį, atšvęsti šventę ir tada vėl sugrąžinti.
Čia šiokios tokios ekshumavimo ištakos, nes tai iš tiesų prasidėjo turbūt Egipto civilizacijos laikais, kai būdavo balzamuojami kūnai ir įvairių religinių apeigų metu, pagerbimų metu, sukakčių metu kūnai būdavo išimami, iš naujo paruošiami, pagarbiai perlaidojami“, – apie pasaulio įdomybes kalbėjo laidojimo ir kremavimo įmonių „Reverum“ vadovas.
Lietuvoje vienas įdomiausių laidotuvių tradicijų turi romai. Jie verkia vaikui gimus, tačiau švenčia išlydėdami artimuosius amžinybėn – palydėdami į geresnį pasaulį. Jiems būdingos laidotuvės visiškai kitokios nei lietuviškos.
„Pas juos laidotuvės vyksta tikrai kitaip, negu mums įprasta, jie dažniausiai laidotuvių metu, atvirkščiai negu lietuviai ir kitų tautų žmonės, užsisako dvi šarvojimo sales, vienoje yra ramiai padedamas velionis, o kitoje vyksta didžiulė šventė.
Neseniai turėjome didžiules romų barono laidotuves, kurios truko tris dienas, laidojimo namų teritorijoje, parke lakstė, žaidė vaikai, vyko šventė, turėjome pilna žirgų, raitelių, baronas buvo išvežtas su karieta, pakinkyta su keturiais žirgais, suvažiavo svečių iš visos Europos“, – vienas įdomiausių laidotuvių prisiminė A. Vildžiūnas.
Lietuvoje keičiasi laidotuvių mados
O štai Lietuvoje šiandien laidojimo tradicijos, lyginant su tuo, kas vyraudavo anksčiau, yra pasikeitę. A. Vildžiūnas pastebi, kad daugelis kaip naujas dvi tradicijas įvardija augantį kremavimo populiarumą ir trumpėjantį ceremonijos laiką.
„Aš to nelinkęs vadinti tradicijomis. Galbūt kremavimas – taip, bet trumpėjantis atsisveikinimo laikas galbūt yra kažkiek prisitaikymas prie to naujo, greito gyvenimo ritmo“, – kalbėjo vadovas.
Jis pridūrė, kad, kita vertus, trumpėjantis atsisveikinimo laikas yra iš dalies ir nevykusios konkurencijos padarinys, kai vietoj to, kad pasiūlytų sukurti pridėtinę vertę, laidojimo įmonės konkuruoja, kas viską atliks greičiau ir pigiau.
„Iš Vakarų iš tiesų ateinanti tradicija kaip tik neskubėti su laidotuvėmis, palaukti ir organizuoti skirtingas, netradicines laidotuves. Kalbėdamas apie netradicines turiu omenyje, kad skamba ne raudos, ne giesmininkai ir ne klasikinė muzika, bet velionio mėgstama muzika, gali būti ir rokas, taip pat renkamasi atviros erdvės, parkai ceremonijoms.
Esame turėję laidotuves, kurių metu prie velionio stovėjo jo motociklas, nes jis buvo vienos baikerių grupės vadovas, esame puošę šarvojimo sales mėgstamos krepšinio komandos atributika“, – pasakojo laidos svečias.
Be to, užsienyje, ypač JAV, protestantiškose šalyse gana dažna tradicija laidotuves, paminėjimą turėti praėjus, pavyzdžiui, mėnesiui po mirties, susiburiant gražioje bendroje erdvėje ar net restorane, nes tokių susibūrimų epicentre – ne momentinis liūdesys, o velionio atsiminimas, buvimas kartu.
O štai viena užsienio šalyse populiari tendencija Lietuvoje dar neprigijo, tai – laidotuvių draudimas, kuris po mirties artimiesiems padeda lengviau susitvarkyti su finansine atsisveikinimo našta.
Itin populiarėja kremavimas
Grįžtant į Lietuvą ir čia vyraujančias tendencijas, daug kalbama apie tai, kad vis populiariau kūną laidoti ne su karstu, o kremuoti ir palaidoti urną. A. Vildžiūno vertinimu, kremacija dar nenurungė „tradicinio“ laidojimo būdo, nes kremuojama apie 40 proc. velionių.
Jis pastebi, kad kremacijos populiarumas svyruoja priklausomai nuo vietovės, skirtumai įžvelgiami net tarp miestų:
„Matome, kad tam labai reikšmingą įtaką turi, kur yra krematoriumas. Sakykim, ten, kur yra krematoriumai, natūraliai ši paslauga taip pat populiarėja. Pavyzdžiui, Kaunas arčiausiai Kėdainių, kur ilgai buvo vienintelis krematoriumas Lietuvoje – ten gerokai daugiau nei pusė yra kremuojama.
Yra miestų kaip Panevėžys, Šiauliai, kur tik apie trečdalis yra kremuojama. Mes atidarėme kremtoriumus Klaipėdoje ir Vilniuje, matome aiškų ir gana ženklų augimą kremacijų būtent tuose miestuose.“
Paklaustas, ar regionuose pokyčiams įsivyrauti reikia daugiau laiko, A. Vildžiūnas teigė, kad nors regionai į pokyčius ateina per ilgesnį laiką, tačiau jie taip pat juos priima, vis tik čia dažnai vyrauja tikrosios, ilgą laiką puoselėtos tradicijos: raudos, ilgas atsisveikinimas.
Kremavimą vis dar gaubia įvairūs mitai, vis tik juos pašnekovas vadina greičiau gandais ir apkalbomis, o kad neliktų jokių neaiškumų, klientus visada kviečia atvykti ne tik dar kartą atsisveikinti su artimuoju, bet ir stebėti patį procesą.
Vis daugiau žmonių domisi palaikų perlaidojimu
Galiausiai, A. Vildžiūnas pastebi, kad daugėja užklausų dėl palaikų perlaidojimo ir perkėlimo, vadinamojo ekshumavimo – minėtos grupės įmonės per mėnesį perlaidoja apie dešimt asmenų:
„Motyvas dažniausiai yra susijęs su pagarba, nes įvairių situacijų nutinka – nutinka, kad kūnas būna palaidojamas kaip neatpažintas, kaip vienišas, po kažkiek laiko atsiranda giminaičiai, galbūt tie giminaičiai buvo kažkur užsienyje, atvyko į Lietuvą, pradėjo ieškoti šaknų.“
Ekshumavimo procesas nėra greitas ir lengvas: pirmiausia turi būti rasta ir identifikuota kapavietė, kur palaidotas velionis, patvirtinama, kad tikrai šiame kape yra velionio kūnas, reikalingas leidimas, jį gavus palaikai iškeliami, o kadangi dažnai kape būna ne vieni palaikai, reikalinga jų atpažinimo procedūra.
„Iš tiesų tai yra sunkus ir gana ilgas ir sudėtingas procesas, nes teisinis reglamentavimas procesui yra, bet yra labai mažai praktikos, todėl savivaldybių, seniūnijų atstovai dažniausia nėra susipažinę, todėl turime pakeliui edukuoti juos, kaip viskas turi būti daroma.
Nors ir neturime skirtingos įstatyminės bazės, bet kai kurios savivaldybės yra susigalvojusios savų taisyklų, irgi turime su tuo susitaikyti“, – pasakojo A. Vildžiūnas.
Galiausiai kūnas pagarbiai įdedamas į karstą, kremuojamas arba ne ir yra paruoštas perlaidojimui. Pašnekovas pažymi, kad klientams dažniausia rekomenduojama kremuoti kūną, taip atsiveria galimybė palaikus patalpinti į urną ir į vieną, šeimos, kapavietę palaidoti daugiau šeimos narių – tai dažniausiai ir būna palaikus perlaidoti pasirenkančių žmonių noras.
Kolumbariumai – pigesnė alternatyva kapavietei
Urna gali būti nebūtinai laidojama kape, ji taip pat gali būti patalpinama ir kolumbariume, jų populiarumas taip pat auga:
„Kolumbariumai tikrai populiarėja tiek Lietuvoje, tiek apskritai pasaulyje. Tai natūralu, nes kolumbariumai reikalauja daug mažiau vietos ant žemės. <...> Kolumbariumai yra puiki alternatyva mūsų tradicinėms kapinėms.
Jie užima mažiau vietos ir vėlgi, prie mūsų greito gyvenimo ritmo, reikalauja mažiau priežiūros. Be to, daug lengviau organizuoti priežiūrą ne savo rankomis. Sakykim, yra kolumbariumas, yra jo administratorius ir su juo labai paprasta, lengva susitarti, kad tokią ir tokią dieną būtų uždegta žvakutė, tokią ir tokią dieną bus pamerktos gėlės. <...>
Tai iš tiesų populiaru, žmonės džiaugiasi. Dažnai pirminė reakcija, greit po laidotuvių, būna tokia, kad nereikalingos papildomos paslaugos, nes patys rūpinsimės, bet pusės metų, metų bėgyje labai dažnai tie patys žmonės grįžta su klausimais, kas galėtų jiems padėti, nes reikia iš toli važiuoti arba gyvename nebe Lietuvoje, bet nenorime, kad tik vieną kartą per metus būtų atvažiuota, prižiūrėta.“
Be to, A. Vildžiūnas priduria, kad urnos patalpinimas į kolumbariumą yra finansiškai pigesnė alternatyva nei kapavietė, nes nors kapavietę daugelyje savivaldybių galima gauti už dyką, tačiau daug išlaidų pareikalauja jos įrengimas, paminklų statymas ir priežiūra.
Visą pokalbį su laidojimo ir kremavimo paslaugų grupės „Reverum“ vadovu A. Vildžiūnu „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ žiūrėkite žemiau:
