Tyrimą atliko nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) bendradarbiaudama su „Balticada Investigations Studio“. Jame išanalizuota 15 skirtingų ginčų dėl informacijos prieinamumo Baltijos šalyse.
Lietuvos atveju buvo nagrinėti penki ginčai: tarp jų – ištrinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo istorija, anot tyrimo, turėjusi „didžiulį poveikį žurnalistams, politikams ir plačiajai visuomenei.“
Tyrime rašoma, kad Lietuvos žurnalistai turi daugiausia privilegijų tarp visų gyventojų gaunant viešąją informaciją šalyje, tačiau jos nepadaro prieigos prie informacijos mechanizmų efektyvesnių.
Priešingai – tyrime apskundimo dėl informacijos nesuteikimo mechanizmas, veikiantis Lietuvoje, įvardijamas kaip labiausiai tobulintinas lyginant su kitomis Baltijos šalimis.
„Lietuvoje daugybės norminių privilegijų ir daugialypio informacijos laisvės mechanizmo derinys lemia sudėtingą normų tinklą, kurį žurnalistams sunku suprasti“, – rašoma tyrime.
Daugiausiai chaoso – Lietuvoje
Anot RSF atstovo Lietuvoje, pagrindinio tyrėjo Dionizo Litvaičio, procedūra šalyje žurnalistams, norintiems kreiptis dėl informacijos neteikimo, yra išmėtyta.
„Jeigu tu esi žurnalistas ir nori sužinoti, kaip tau kreiptis, jei kažkas atsisakė pateikti informaciją, tau reikia keturis ar net penkis teisės aktus pasižiūrėti“, – BNS sakė jis.
„Man atrodo, sudėtinga net valstybės tarnautojams turėtų būti, nes vienas pagrindinis valstybės Visuomenės informavimo įstatymas užsimena tik, tada yra dar du kiti įstatymai, kurie maždaug reglamentuoja tvarką informacijos teikimo, ir tada per vieną nuorodą tu atsiduri Vyriausybės sprendime dėl informacijos teikimo, kur parašytos dar smulkesnės sąlygos“, – pridūrė D. Litvaitis.
D. Litvaičio nuomone, Lietuva iš Baltijos šalių išsiskiria kaip šalis, kurioje chaoso – daugiausiai.
„Tas chaosas gal nėra kažkoks tyčinis, bet nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už žurnalistus. Netgi mūsų žurnalistikos etikos inspektorė negina žurnalistų, tai nėra visiškai jos įgaliojimas. Tai veda prie papildomo pasimetimo“, – nurodė jis.
„Aš šito tyrimo metu aiškinausi, (kur kreiptis dėl informacijos nepateikimo – BNS). Dabar yra tas naujas pasiūlymas kreiptis į Administracinių ginčų komisiją, aš su jais bendravau, jie, švelniai kalbant, pasimetę“, – kalbėjo D. Litvaitis ir pridūrė, kad vienintelį kartą dėl to į komisiją kreiptasi 2018 metais.
Kaip rašoma tyrime, Estija turi patį efektyviausią prieigą prie informacijos mechanizmo. Jos efektyvumą lemia paprasta informacijos laisvės apskundimo procedūra, kurią lengva suprasti ir ja pasinaudoti.
Žurnalistai retai ginčija atsisakymus suteikti informaciją
Tyrimas taip pat rodo, kad visose Baltijos šalyse tik labai ribotas skaičius patyrusių žurnalistų nori ir gali reguliariai dalyvauti teisiniuose ginčuose dėl informacijos nesuteikimo.
„Didžioji žurnalistų bendruomenės dalis atsisakymus suteikti informaciją ginčija tik retais atvejais. Taip yra dėl įgūdžių, motyvacijos, laiko ir paramos iš redakcijos stokos“, – nurodoma tyrime.
Tuo metu žurnalistai, dirbantys mažose redakcijose arba nesulaukiantys paramos iš redakcijos, vengia naudotis apeliacijos procesu. Iš septynių išnagrinėtų Baltijos šalių atvejų, kai žurnalistai turėjo stiprią paramą, visi septyni ginčai pasiekė teismą. Teismo stadijos nepasiekė nei vienas žurnalistas, dirbantis mažoje naujienų redakcijoje arba individualiai.
„Labiausiai iš tikrųjų toks esminis klausimas yra autonomiškumas žurnalistų. (...) Tiesiog mūsų žurnalistikos ekosistema yra nepadariusi patogios erdvės žurnalistams dirbti nepriklausomai“, – teigė RSF atstovas Lietuvoje.
„Viskas gerėja greitai (...), bet tas žurnalistų autonomiškumo klausimas užkerta kelius dažnai judėti į priekį. Net jeigu ir būtų erdvė disputui, kad galima būtų ginčytis, žurnalistai dažniausiai neturi kažko – arba laiko, arba bijo redaktoriui pasakyti, kad jam reikia skirti daug laiko ginčijimuisi, arba teisininkų neturi“, – sakė D. Litvaitis.
Siūlytų pratęsti informacijos gavimo terminą
Pasak tyrimo, žurnalistai Baltijos šalyse susiduria su skirtingomis kliūtimis, tačiau jas vienija panaši problema: informacijos gavimas užima per daug laiko.
Vis tik tyrėjai rekomendacijose Lietuvai įstatymų leidėjams siūlo permąstyti žurnalistų privilegiją gauti informaciją per vieną darbo dieną.
„Dabartinė formuluotė yra netaikytina ir sukelia nesusipratimus“, – nurodoma tyrime.
Šis terminas, anot tyrėjų, galėtų tapti realistiškesniu ir būti pratęstas iki trijų darbo dienų.
D. Litvaitis vienos dienos terminą vadino instrukcija, parašyta ant popieriaus, tačiau neskirta veikti praktiškai.
„Realistiškai, kiek procentų užklausų atsako valstybės pareigūnai per vieną dieną? Man gal penkis procentus atsako“, – nurodė jis.
Anot eksperto, tyrimo metu apklausti pareigūnai įvardijo, kad žurnalistai gauti informaciją reikalauja pernelyg greitai.
Tyrime taip pat siūloma, kad visos Lietuvos žiniasklaidos suinteresuotos šalys pasirinktų vieną iš esamų institucijų, kuri priimtų kreipimusis dėl informacijos laisvės.
„Mūsų Žurnalistikos inspektoriaus etikos tarnyba iš tikrųjų seniai dirba šituo klausimu, tik kažkaip labai neryškiai. Kelis metus jie siūlo, kad jiems būtų ta galia spręsti, kuri informacija gali būti prieinama, arba tiesiog priimti skundus iš žurnalistų apie nepateikimą informacijos“, – sakė RSF atstovas Lietuvoje.
„Kitas klausimas būtų sankcijų, kokias sankcijas jinai gali taikyti. Pavyzdžiui, gauti baudą už duomenų privatumo pažeidimą galima labai didelę. Kadangi yra bauda, pareigūnai bijo iš viso žengti žingsnį, nes už duomenų nepateikimą nėra jokios baudos“, – pastebėjo jis.
Žurnalistai kūrė teisinius precedentus
Anot tyrimo, visuomenės rezonansas vis dažniau tampa priemone, kuria žurnalistai bando pasiekti, kad informacija būtų atskleista. Vis tik tyrėjai kelia klausimą, ar toks mechanizmas yra veiksmingas.
„Iš tikrųjų tai yra demaskavimo, o kartais net gėdinimo metodas, kuris savo esme yra konfrontacinis, todėl poliarizuojantis“, – nurodoma tyrime.
Analizuoti atvejai parodė, kad užginčyti informacijos neatskleidimą išdrįsę žurnalistai sukūrė teisinius precedentus. Tuo metu Lietuvoje ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo istorija turėjo įtakos komunikacijos politikai.
Ginčų atvejai tyrime grindžiami interviu su ginčo dalyviais, jų susirašinėjimu su reguliuojančiomis institucijomis ir prieinamais šaltiniais žiniasklaidoje.
Tyrime buvo atliktas palyginimas tarp šalių ir kiekvieno atvejo atskirai, remiantis devynių pasirinktų rodiklių analize: laiko trukmės, žurnalisto patirties, institucinės ir tinklo paramos, apeliacijos procedūros paprastumo, sprendimo priėmimo proceso pateikimo, ginčo stadijos, redakcijos dydžio, ginčo intensyvumo ir sprendimo.
Tyrimas apėmė 2017–2022 metų ginčus.
