Statistikos departamento duomenys liudija, kad gyvenimo lygis šalyje gerėja, nors atotrūkis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančiųjų vėl padidėjo, rašo „Lietuvos žinios“.
„Pamėginkite vakare rasti laisvą vietą Vilniaus kavinėse. Ne taip paprasta tai padaryti. Savaitgaliais kaimo turizmo sodybos užimtos, vandens atrakcionų parkas Druskininkuose pilnas. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja“, - sako „DnB Nord“ banko valdybos pirmininko patarėjas Vadimas Titarenka.
Darydamas tokią išvadą jis remiasi ketvirtadienį paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, rašo dienraštis. Jie rodo, kad vis mažesnę lietuvio išlaidų dalį sudaro pinigai maistui. Analitikas sako, kad ES šalyse maistui skiriama 3 kartus mažiau lėšų. 2006 m., atmetus išlaidas kavinėse, lietuvis vidutiniškai tam skirdavo 34 proc. išlaidų – apie 220 litų. 34 proc. kol kas viršija ES vidurkį, tačiau tai 2,9 proc. mažiau, nei 2005 m.
Paprastai mažėjant maistui išleidžiamų pinigų daugiau lėšų atidedama sveikatai ir pramogoms. Tačiau pernai Lietuvoje ši taisyklė buvo sulaužyta: sveikatai ir švietimui skirta mažesnė išlaidų dalis, nei anksčiau. Tiesa, laisvalaikiui lietuviai 2006 m.vidutiniškai skyrė 7 Lt daugiau, nei prieš metus.
Pernai didesnė išlaidų dalis teko baldams ir buities apyvokos daiktams, nes, pasak V. Titarenkos, 2006 m. buvo pastatyta daugiau būstų, ir naujakuriams reikėjo apstatyti namus.
Pernai didėjo ne tik vartojimo išlaidos, bet ir pajamos. 2006 m. jos vidutiniškai siekė 681 Lt ir buvo 17,4 proc. didesnės, nei 2005 m. Atsižvelgiant į vartojimo kainų didėjimą, realiosios namų ūkių pajamos padidėjo 13,1 proc.
Miestiečių šeimose pajamos pernai siekė 729 Lt vienam žmogui per mėnesį, kaimo gyventojų – 584 Lt, arba atitinkamai 14,6 ir 25 proc. daugiau, nei 2005 m.
Anot V. Titarenkos, sparčiau nei miestiečių didėjusios kaimo gyventojų pajamos leido sumažinti atotrūkį tarp šių gyventojų grupių.
„Tai džiuginantis faktas, pristabdantis žmonių kėlimąsi iš kaimo į miestą“, - teigė jis.
V. Titarenka pastebi, kad nepaisant pernai didėjusių pajamų, 0,5 proc. padidėjo atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių. Dabar šis skirtumas siekia 8,9 karto. Pasak patarėjo, nors nevengiama kalbėti apie šią problemą, tačiau deklaracijos lieka deklaracijomis.
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, 3 proc. namų ūkių mano gyvenantys skurde. Toks pat procentas mano, kad jų gyvenimas geresnis nei vidutinio lygio. Daugiausia – 69 proc. namų ūkių – mano priklausantys vidutiniam sluoksniui, rašo „Lietuvos žinios“.
