Neseniai Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Tauragės veterinarijos vaistinėje UAB „Euroveta“ rado nelegalių vaistų.
Kaip informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vaistinėje buvo neteisėtai platinami rusiški vaistai „Gestrenol“, indiški „Sofradeks“, ukrainietiški „Deksametazon“ ir „Neostomosan“, kurių kilmės šalis – Latvija.
Veterinarijos įstatyme nurodyta, kad gyvūnams gydyti leidžiama naudoti tik tuos vaistus, kurie įregistruoti Veterinarinių vaistų registre. Minėtų vaistų registre nėra.
Dėl nustatytų pažeidimų vaistinės „Euroveta“ licencijos galiojimas sustabdytas.
„Ten buvo nedideli neregistruotų vaistų kiekiai. Kai kurie jų skirti ir žmonėms gydyti“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laikinai viršininko pavaduotojo pareigas einantis Vaidotas Gudžiūnas.
Vaistinė privalo nelegalius vaistus pristatyti įmonei, tvarkančiai pavojingas atliekas. Kai visi nustatyti trūkumai pašalinami, įmonei leidžiama toliau dirbti. Tačiau jei per metus dar kartą nustatoma, kad yra pažeidimų, licencija atimama.
„Kartkartėmis randame įvairių pažeidimų, skiriame nuobaudas, tačiau neregistruoti vaistai užkliuvo pirmąsyk. Šios vaistinės vadovas aiškinosi, kad vaistus esą pirko turguje“, – teigė V.Gudžiūnas.
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojo Mariaus Masiulio, šiemet dviejose veterinarijos vaistinėse buvo rasta neregistruotų vaistų.
Į veterinarijos specialistų akiratį pateko ne tik Tauragės vaistinė „Euroveta“, bet ir Kauno veterinarijos vaistinė, kurioje rasta „Neostomosan“ ampulių klastočių, skirtų šunų gydymui bei profilaktikai.
VMVT duomenimis, pernai buvo atlikti 5 263 didmeninių veterinarinių vaistų prekybos įmonių, veterinarijos vaistinių, veterinarijos paslaugų teikėjų ir vaistus naudojančių ūkių patikrinimai, per kuriuos nustatyti 1 258 pažeidimai. Dauguma jų susiję su apskaitos reikalavimų nesilaikymu ir vaistų atsekamumo neužtikrinimu.
Įrodyti nepavyksta
Veterinarijos specialistai nesileidžia į svarstymus, kiek rinkoje gali būti nelegalių veterinarinių vaistų. Jie pabrėžia, kad kontrolė Lietuvoje yra griežta.
Ūkininkai privalo registruoti, kokiais vaistais gydyti gyvuliai, didmenininkai ir veterinarijos klinikos turi tvarkyti vaistų apskaitą, o veterinarijos gydytojai – kontroliuoti, kaip veterinariniai vaistai naudojami jų prižiūrimų zonų gyvulių laikymo vietose.
Vis dėlto tikrintojai pripažįsta, kad ūkininkai gali naudoti nelegalius veterinarinius vaistus. Tačiau tai nustatyti nėra paprasta.
„Tokių kalbų yra. Kai piene randama inhibicinių medžiagų likučių, kyla svarstymų, ar ūkininkai savarankiškai negydo gyvulių. Tačiau jie dievagojasi, kad gyvulių negydė, dokumentuose gydymas nenurodytas, o inhibitorių galėjo atsirasti ne tik dėl antibiotikų, bet ir dėl naudojamų dezinfekuojamųjų medžiagų. Tad įtarimus dėl nelegalių vaistų naudojimo sunku įrodyti“, – aiškino V.Gudžiūnas.
Anot Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laikinai viršininko pavaduotojo pareigas einančio specialisto, kontrolė griežta, už nelegalių vaistų naudojimą taikomos sankcijos, todėl žemdirbiai tapo itin atsargūs.
„Anksčiau ūkiuose galima buvo užtikti besimėtančių tuščių vaistų buteliukų. Dabar to nerasi. Todėl apie neregistruotų vaistų naudojimą galima tik spėlioti“, – sakė V.Gudžiūnas.
Įtarimų dėl nelegalių vaistų naudojimo kyla ir radus kenksmingų medžiagų liekanų paskerstų gyvulių mėsoje. Kaip teigia veterinarijos specialistai, ir tada nustatyti pažeidėjus sudėtinga.
„Kiekvienu tokiu atveju atlikus patikrinimus nebuvo nustatyta, kad ūkyje naudojami neįregistruoti vaistai. Kad rinkoje yra nelegalių veterinarinių vaistų, rodo faktai, kai randama panaudotų neįregistruotų veterinarinių vaistų pakuočių. Jų platinimo keliai šiuo metu yra tiriami“, – tvirtino VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas M.Masiulis.
Stumia į „šešėlį“
Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas Jurūnas Jonas Jablonskas apgailestauja, kad tarp asociacijos narių atsiranda pažeidėjų.
„Pasienio rajonų verslininkai verslesni nei kiti, – pastebėjo Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas. – Visgi norėčiau tikėti, kad didelių prekybos mastų nelegaliais veterinariniais vaistais nėra. Bet pavienių atvejų pasitaiko. Netoleruojame nesąžiningais būdais užsidirbti norinčių asociacijos narių. Asociacija jau dešimt metų ieško būdų, kaip juos sutramdyti. Juk tokiais vaistais gydome gyvūnus, kurių pieną ar mėsą vartojame. O tada stebimės, kad atsiranda įvairių negalavimų.“
Anot J.J.Jablonsko, plėtota mintis steigti veterinarijos policiją, panašią į italų veterinarijos karabinierius. „Visgi manau, kad jėga nieko gero nepasieksi. Reikia kalbėtis, pažeidėjus tiesiai šviesiai vadinti nedorėliais. Bet ne visada drąsu tai daryti, nes tie pažeidėjai neretai turi „gerus raumenis“, kurie juos saugo“, – atviravo Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas.
Žmonės neretai piktinasi, kad mūsų šalyje, palyginti su kaimyninėmis, vaistai kur kas brangesni, todėl ir atsiranda sąlygos nelegaliai prekiauti.
„Pas mus maža rinka, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir vaistų kainos. Tiekėjui, perkančiam nepalyginamai didesnius kiekius, yra daugiau galimybių nusipirkti pigiau. Štai iš Rusijos pas mus patekdavo tie patys preparatai, tik 20 proc. pigesni“, – aiškino daugiau nei dvidešimt metų veterinarijos srityje dirbančiai bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei vadovaujantis J.J.Jablonskas.
Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas pabrėžė, kad „šešėlinę“ prekybą skatina daugybė veiksnių. „Štai pieno sektoriuje pienas pigus, perdirbėjai nemoka daugiau, todėl ūkininkai, norėdami sudurti galą su galu, priversti ieškoti pigesnių trąšų, vaistų, patys imasi gydyti gyvulius. Tada atsiranda, kas vaistus parduoda be sąskaitų. Taip ir užsisuka visas ciklas“, – pasakojo J.J.Jablonskas.
V. Tavorienė
