Pasiūlymuose numatoma, kad konkrečiame kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų galėtų būti ne daugiau kaip 3, o bendras matavimo vietų skaičius – ne didesnis kaip 5.
Pokyčiai turėtų įtakos ir radarų skaičiui šalies automagistralėse.
Leistų laisvai spausti akseleratorių
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys Seime iškeltai idėjai mažinti matuoklių skaičių nepritaria ir pabrėžia, kad nauja tvarka visiškai neprisidėtų prie eismo saugumo.
„Dabar nustatyti vairuotojui, kad pravažiavęs tris matuoklius jis gali sau laisvai spausti akseleratorių, nes ketvirtojo tikrai pagal įstatymą nebebus... Manome, kad tai tikrai nelabai prisidės prie saugaus eismo“, – dalijosi V. Grašys.
Tuo metu Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pažymi, kad tokios priemonės, kaip greičio matuokliai, itin prisideda prie žuvusiųjų keliuose mažinimo.
„Visų pastangomis tik 2022 m. pasiektas mažiausias nuo 1990 metų žuvusiųjų keliuose skaičius – žuvo 122 žmonės. Pirmą kartą šalies istorijoje pagal eismo saugumo rodiklį – žuvusiųjų keliuose skaičių per metus, tenkantį 1 milijonui gyventojų – pakilome aukščiau Europos Sąjungos vidurkio.
Europos Komisijos duomenimis, eismo saugumo srityje Lietuva per 2019–2022 m. laikotarpį pasiekė didžiausią pažangą Europos Sąjungoje – palyginti su 2019 m., 2022 m. žuvusiųjų šalies keliuose skaičius sumažėjo 35 proc. 2024 m. keliuose žuvo 123 žmonės (vienam milijonui gyventojų teko 43 žuvusieji)“ – atkreipė dėmesį policijos atstovė.
Policijos atstovė pabrėžė, kad greičio viršijimas ir toliau išlieka viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Pasak jos, pastarųjų metų rezultatai džiugino, todėl apribojus galimybes efektyviomis priemonėmis keliuose kontroliuoti transporto priemonių važiavimo greitį, avaringumo situacija ir vėl gali pablogėti.
J. Liutkienė pastebėjo, kad tik 2024 metais pradėti matyti pirmus rezultatus: ženkliai sumažėjo greičio viršijimo atvejų.
Ji skaičiavo, kad administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos duomenimis 2023 m. užregistruoti 682 174 greičio viršijimo atvejai, o 2024 m. jau tik 360 762 atvejai.
„Rezultatai rodo, kad šiuo metu esamų greičio matavimo įrenginių skaičius bei jų lokacija duoda teigiamų rezultatų. Norėtume pabrėžti, kad važiavimo leistinu greičiu kontrolei ypač efektyvios vidutinio važiavimo greičio matavimo sistemos, kurios verčia vairuotojus laikytis leistino greičio ne tik konkrečioje kelio vietoje, bet ilgoje kelio atkarpoje“, – nurodė J. Liutkienė.
Prieš matuoklius – įspėjamieji ženklai
Pakeitimai numato, kad viename kelyje galėtų būti iki trijų ne daugiau kaip 10 km ilgio vidutinio greičio matavimo ruožų, o momentinių matuoklių vienoje kelio pusėje – iki penkių.
Taip pat prieš visų rūšių matuoklius turėtų būti pastatyti ženklai.
„Prieš kiekvieną trikojį taip pat būtų įspėjamieji ženklai. Pagrindinis tikslas yra įspėti vairuotoją, kad ten yra avaringas ruožas.
Mūsų tikslas nėra bet kokia kaina nubausti vairuotoją. Tikslas yra įspėti vairuotojus apie avaringą ruožą. Neviršykite greičio, jeigu viršysite, teks susimokėti baudą“, – dalijosi vienas iš pakeitimų iniciatorių Andrius Bagdonas.
Kas trečias matuoklis įrengtas pažeidžiant tvarką
Minėtos pataisos iniciatoriai Seimo nariai A. Bagdonas ir Viktoras Fiodorovas neseniai žiniasklaidai paaiškino, kad pasiūlymus įregistravo todėl, nes praėjusių metų pabaigoje Valstybės kontrolė nustatė, kad „Via Lietuva“ nesivadovavo nustatyta tvarka ir kas trečias greičio matuoklis Lietuvoje yra įrengtas ją pažeidžiant.
V. Fiodorovas pažymėjo, kad matuoklių ne tik buvo įrengta daugiau nei reikėjo, bet jų atsirado ir kur neturėjo būti. Pasak iniciatoriaus, Valstybės kontrolė nustatė, kad 30 iš 100 greičio matuoklių atsirado tose vietose, kur jų net nereikėjo.
Politikas pažymėjo, kad policija mėgta, kai žmonės laikosi kelių eismo taisyklių, todėl taip pat jų reikėtų laikytis ir statant greičio matuoklius.
Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad iš esmės greičio matuokliai niekam netrukdo, tačiau jų administravimas tampa nereikalingomis išlaidomis valstybei.
„Vieno tokio matuoklio administravimas kainuoja nuo 1000 iki 1500 eurų. Jeigu žiūrėtume, kad Lietuvoje yra įrengta daugiau kaip 200 greičio matuoklių, tai reiškia, kad keli šimtai tūkstančių eurų kiekvienais metais sumokami įmonei, kuri juos administruoja, vietoje to, kad būtų tvarkomi keliai, labiau investuojama į kelių būklę“, – komentavo A. Bagdonas.
V. Fiodorovo teigimu, šiuo metu matuoklius leidžiama statyti neribotai. Tuo metu Seimo narių pasiūlymai numato, kad ribojimai būtų nustatyti ministro arba įgaliotos institucijos.
Tikslas saugoti, o ne bausti
V. Fiodorovas atkreipia dėmesį, kad greičio matuoklių esmė – kurti saugesnį eismą, būtent dėl šios priežasties, tokie įrenginiai yra reikalingi tik tose vietose, kur kyla įvairūs pavojai.
Jeigu kitos priemonės, tokios kaip gera kelio danga, skiriamosios juostos, atitvarai ir kt. nepadeda apsaugoti nuo eismo įvykių, tokiu atveju reikia statyti greičio matuoklį.
„Automagistralėje, kur yra pavojinga vieta, galima riboti greitį. Bet, jeigu automagistralėje buvo numatyta pastatyti greičio matuoklį 30 kilometrų atstume matuojant vidutinį greitį ir ten niekada nebuvo jokio autoįvykio, paaiškinkite, pagal kokias tvarkas galėjo matuoklį ten statyti?“ – klausė A. Bagdonas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
