Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Beveik prieš penkerius metus prie Panevėžio miesto savivaldybės įkurto ir darbo vaisiais pasidžiaugti jau galinčio Visuomenės sveikatos biuro, kaip ir kitų šalyje esančių biurų, greitai gali nebelikti. Prieš juos užsimojęs skandalingasis Seimo narys Petras Gražulis inicijavo įstatymo pataisą, kuria siekiama savivaldybių visuomenės sveikatos biurams deleguotas funkcijas perleisti visuomenės sveikatos centrams apskrityse.
Pinigai pavėluotai Panevėžio miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba teigia, jog apie tai, kad visuomenės sveikatos biurai atliktų valstybės deleguotas funkcijas ir būtų išlaikomi iš valstybės biudžeto, kalbama nuo 2007 metų. Tačiau tai turėtų būti įgyvendinta gal tik kitais metais.
Kol kas visuomenės sveikatos biurai išlaikomi Sveikatos apsaugos ministerijos bei savivaldybių lėšomis, o mokyklose dirbančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistėms atlyginimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto moka Ligonių kasa.
„Pirmiausia reikia sutvarkyti finansavimą, paskui kalbėti apie veiklos efektyvumą. Juk biurai beveik pusę metų nežino, kada ir kiek lėšų bus skiriama veiklai vykdyti“, – pabrėžia skyriaus vedėjas.
Miesto Savivaldybė išlaiko biuro patalpas, o darbuotojams atlyginimas ir lėšos veiklai vykdyti ateina iš ministerijos.
Šiuo metu Lietuvoje esančiuose 33 visuomenės sveikatos biuruose įdarbinta daugiau nei 500 darbuotojų. Biurų veiklai Sveikatos apsaugos ministerija kasmet skiria 4 milijonus litų.
Parlamentaro P. Gražulio nuomone, visuomenės sveikatos stebėseną, visuomenės sveikatos stiprinimą bei vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą atliekančių visuomenės sveikatos biurų išlaikymas yra pernelyg brangus ir netikslingas. Visuomenės sveikatos biurų funkcijos galėtų būti perduotos visuomenės sveikatos centrams apskrityse. Smulkmenų nėra Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Regina Abromaitytė mano, kad centras, be abejo, galėtų, taip, kaip anksčiau, atlikti visuomenės sveikatinimo funkcijas, tačiau dabar su tuo tvarkosi ne iš valstybės biudžeto, o dalinai iš savivaldybių išlaikomi biurai. Savivaldybės pačios sprendė, steigti joms tokius biurus ar ne.
„Aš negaliu sakyti, kaip būtų geriau. Yra įvairių visuomenės sveikatos biurų veiklos modelių, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, biurai vykdo labai plačią veiklą, turi dideles galias, kitur darbai vyksta pagal kitokį modelį, tačiau rūpestis visuomenės sveikata, švietimas niekur nepaliekamas ir negali būti paliekamas savieigai“, – sako skyriaus vedėja.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš savivaldybės biudžeto iš dalies išlaikoma biudžetinė įstaiga. Jo steigėja – Panevėžio miesto savivaldybės taryba.
Pagrindinis biuro veiklos tikslas – rūpintis bendruomenės sveikata ir ją stiprinti, mokyti bendruomenę sveikos gyvensenos.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Sonata Steniulienė mano, kad penkeri darbo metai nenuėjo veltui.
„Galime pasidžiaugti, kad sumažėjo regos sutrikimo tarp vaikų atvejų. Daug dirbta šia linkme. Mūsų darbe smulkmenų negali būti – ypač svarbu šviesti ir auklėti pačius mažiausius“, – tikina direktorė. Štai ir šiomis dienomis Visuomenės sveikatos biure vyksta renginys, skirtas miesto ikimokyklinių įstaigų auklėtiniams – miniatiūros „Sveikai gyvenu – stiprus esu“ konkursas. „Vaikai visą vasario mėnesį repetavo, rengė miniatiūras, Visuomenės sveikatos biuro salėje jas pristatys šešių ikimokyklinių įstaigų komandos“, – pasakoja direktorė. Problemų yra Siūlymas atsisakyti visuomenės sveikatos biurų atkreipė aktyvaus nevyriausybinių organizacijų veikėjo, 2013-ųjų metų paskelbimo sveikatingumo metais iniciatoriaus Juozo Dapšausko dėmesį. Jis mano, kad P. Gražulio siūlymas naikinti visuomenės sveikatos biurus gali būti dar viena proga pasirodyti, kad dirba, galimybė atkreipti į save dėmesį.
„Vis dėlto paanalizuoti susidariusią situaciją būtina“, – sako J. Dapšauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad nevyriausybinėms organizacijoms, galinčioms sėkmingai propaguoti sveiką gyvenimo būdą, šiais metais paskelbtame Sveikatos apsaugos ministerijos konkurse buvo skirta tik 200 tūkstančių litų.
„Daugybė tarptautinių tyrimų rodo, kad nevyriausybinės organizacijos gerokai rezultatyviau teikia paslaugas sveikatinimo srityje nei valstybinis sektorius. O biurus pirmiausia steigė, finansavo, tik paskui sprendė, ką jie veiks. Galima sakyti taip: biurų stuburai dar vaikystėje buvo iškrypę. Gal pasiseks ištiesinti?“ – svarsto J. Dapšauskas.
Jis teigia, jog kai kuriuose biuruose galėjo sklandyti nuotaika: kam dirbti, jei pinigus galima gauti vien už sėdėjimą kabinete ir kelių brošiūrėlių padalijimą, neįkvepiančių paskaitų vedimą. Tačiau tie biurai, kurie ėmėsi entuziastingos veiklos, jau turi rezultatus – nesigaili. Rezultatų vaisius yra teikiantis pasitenkinimą ir įkvepiantis kitus. Mato rezultatus Iš sostinės į šalies visuomenės sveikatos biurų veiklą žvelgiantis J. Dapšauskas mato, kad kai kurie jų patys, be jokių ypatingų instrukcijų, atrado rezultatyvią kryptį, ėmėsi bendrų, įkvepiančių veiklų su nevyriausybinėmis organizacijomis, rengia praktines sveikatos mokyklas su Lietuvos sveikuolių sąjunga ir kt.
„Ir vienas iš gerų ženklų: neseniai Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija išsirinko naują vadovę. Ja tapo Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė. Tai ženklas, kokia linkme patys biurai nori judėti. Kėdainių biuras yra pavyzdinis, visada atsiliepia į nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas“, – giria sveikatinimo entuziastas.
Jis mano, kad tuos biurus, kurie rezultatus žada tik po dešimtmečių, gal reikėtų uždaryti. „Tačiau iš tiesų biurus naikinti, kai įdėta tiek lėšų, kai jau matyti darbo rezultatai, būtų visiška nesąmonė – jiems reikia duoti tinkamą kryptį ir reikalauti rezultatų“, – sako J. Dapšauskas.
