Besikreipiančiųjų dėl dirbtinio apvaisinimo kasmet Lietuvoje padaugėja 20-30 proc., tačiau šia galimybe susilaukti kūdikio pasinaudoja tik penktadalis tų, kuriems jos reikėtų. Atitinkamo įstatymo nepavyksta priimti jau keliolika metų, o kol jo nėra, nekompensuojamas ir itin brangus gydymas, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Pasak medikų, kūdikio šiandien negali susilaukti kas šešta pora, o po 15 metų nevaisinga bus net kas trečia. Iš Europos Sąjungos (ES) šalių tik Lietuva ir Latvija visiškai neapmoka dirbtinio apvaisinimo išlaidų. Kitur šis klausimas sprendžiamas skirtingai, - kompensuojami arba vaistai, arba gydymas.
Jungtiniai Arabų Emyratai, Suomija, Izraelis visiškai kompensuoja visus gydymo ciklus, procedūras ir medikamentus. Izraelyje net manoma, kad biudžeto lėšomis moterį reikia gydyti tol, kol ji taps dviejų vaikų mama arba kol sulauks 43 metų. Danija kompensuoja tris gydymo ciklus pacientams iki 40 metų, jei jie gyvendami santuokoje ar poroje neturi vaikų. Anglija kompensuoja dalį gydymo ciklų atsižvelgdama į tai, kiek pinigų tuo metu yra biudžete.
Pastaruoju metu apie ketinimus didinti valstybės paramą dirbtinio apvaisinimo procedūroms vis garsiau prabylama ir į rytus nuo Lietuvos esančiose valstybėse.
Dauguma nesikreipia
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius mūsų šalyje bendras gyventojų skaičius sumažėjo 9 tūkst. 617. Šių procesų negali kompensuoti ir didėjantis gimstamumas. Per 2007 metų sausį-rugsėjį Lietuvoje gimė 24 tūkst. 293 naujagimiai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu - 23 tūkst. 710.
Didėjant pajamoms vis daugiau šeimų išgali kreiptis į privačias klinikas dėl dirbtinio apvaisinimo procedūrų (valstybinėse įstaigose jos neatliekamos). Pasak vienos nevaisingumo gydymo pradininkių Lietuvoje, akušerės ginekologės Gražinos Bogdanskienės, nevaisingumo klinikų klientų mūsų šalyje kasmet padaugėja net po 20-30 procentų. Per metus Lietuvoje atliekama iki 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Tačiau tai sudaro vos 20 proc. poreikio, - remiantis statistika, jų reikėtų atlikti net 2 tūkst. per metus. `
Pasak G. Bogdanskienės, vienos šeimos tokiam gydymui neturi pinigų, kitos jo atsisako dėl religinių nuostatų. Dirbtinis apvaisinimas, įskaitant procedūras ir medikamentus, šiuo metu Lietuvoje kainuoja 14-18 tūkst. litų. Negalėjimas susilaukti vaikų dažnai tampa įtampos šeimoje, o neretai - ir skyrybų priežastimi.
Įstatymas - iki vasario pirmos
Tačiau kol nėra priimtas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas, nėra ir finansavimo.
"Keista situacija: endometriozei gydyti skiriami medikamentai yra vieni iš tų, kurie naudojami ir ruošiant moterį dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tačiau esant endometriozei jie kompensuojami, o atliekant dirbtinį apvaisinimą - ne. Jeigu nereikia įstatymo kitoms ligoms, kodėl reikia šiai", - stebėjosi G. Bogdanskienė.
Šiuo metu medikai vadovaujasi dar 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, reglamentuojančiu dirbtinio apvaisinimo tvarką. Apie atitinkamą įstatymą kalbama dar nuo 1993-ųjų. Pasak G. Bogdanskienės, pagal Anglijos pavyzdį parengtas projektas jau tris metus dėliojamas iš stalčiaus į stalčių sakant, kad jį reikia dar tobulinti. Mat jame numatoma spermos, kiaušialąsčių bei embrionų donorystė, taip pat - ir embrionų šaldymas. Būtent šie momentai ir užkliūva politikams bei Bažnyčiai.
Po pastarojo įstatymo projekto svarstymo nurodyta atsižvelgti ir į Europos audinių direktyvą. Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta darbo grupė įstatymo projekto tobulinimo darbus turi baigti iki ateinančių metų vasario 1 dienos.
