Paprastai gydytojai sako, kad geriausia prevencija nuo kirmėlinių susirgimų yra higiena. O kas, jei jau užsikrėtėte? Kaip sužinoti, kokie parazitai tūno jūsų organizme? Kokie požymiai apie juos išduoda? Ir ar jie pavojingi?
Kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Aušra Bertuliene.
Ar žmonės dažnai suserga parazitinėmis ligomis? Kokiomis kirmėlėmis užsikrečiama dažniausiai?
2019-ųjų statistikoje iš viso buvo užregistruota 1048 parazitinės ligos. O spalinės sudarė daugiau nei pusę, 614 atvejų, iš visų užsikrėtimų.
Dažni užsikrėtimai yra ir askaridėmis – 207 atvejai, taip pat toksokaroze – 39 atvejai, echinokokozė, kuria daugiau serga suaugę žmonės – 81 atvejis.
Kodėl spalinės yra dažniausiai pasitaikanti liga?
Ji labai greitai plinta, dėl to dažnai sakoma, kad tai – šeimos liga. Jei užsikrečia vienas, dažnai užsikrečia ir kiti šeimos nariai.
Tokia liga gali praeiti ir nepastebėta. Tačiau svarbu tai, kad kai vaikas yra užsikrėtęs, tos spalinės naktį išlenda per išeinamąją angą ir prideda kiaušinėlių. O viena patelė gali padėti net iki 12-18 tūkst. kiaušinėlių. O tie kiaušinėliai per naktį subręsta ir kai ligonis atsikelia, kiaušinėliai pabyra nuo lovos po visą aplinką ir jie aplinkoje gali išsilaikyti iki 30 dienų. Tai jei žmogus gyvens tokioje užterštoje aplinkoje, jis visą laiką pakartotinai užsikrės.
Todėl svarbu palaikyti griežtesnę higieną, kol yra sergama: rytais valyti paviršius, grindis, po to skudurus nuplikyti verdančiu vandeniu. Būtina prausti vaiką, ypač intymią dalį, rankas, keisti drabužėlius, juos skalbti aukštesnėje temperatūroje.
Taip pat kas rytą išskalbti patalus ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje. Išskalbti vaiko žaislus, nuvalyti tuos, kurių skalbti negalima. Ypatingos chemijos ar dezinfektorių tikrai nereikia, nes tai kiaušinėlių neveikia. Geriausia veikia karštis, todėl reikia skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.
Spalinėmis ilgai sergama? Ar gali pasitaikyti ligos komplikacijų?
Užsikrėtus spalinėmis jos organizme būna apie 3 savaites, o po to pasišalina su išmatomis per 1-3 dienas. Ir jei paskui tu pakartotinai neužsikrėti iš aplinkos, kurioje gyveni, tai ir pasveiksti. O jei užsikrėti ir neprižiūri aplinkos – cikliškai sirgti galima ilgai.
Iš esmės užsikrėtus gydytojas skiria vieną tabletę, jos užtenka, kad žmogus pasveiktų. Bet po 2 savaičių gydytojas skiria ir antrą tabletę tam, kad jei žmogus pasveikęs vėl užsikrėtė iš savo aplinkos, jis visiškai pasveiktų.
Spalinės yra sunkiai pastebima liga, o komplikacijų nesunkių tikrai gali būti. Kadangi spalinės šalinasi per išeinamąją angą, vaikas naktį gali kasytis ir nusikasyti tarpvietę ir, jei ten papuola bakterinės kilmės infekcija, tai gali supūliuoti ta vieta. Taip pat spalinės gali patekti į apendiksą ir sukelti apendicitą. Gali tėveliai nepastebėti, kad vaikas serga ir turi spalinių, o dėl negydomos ligos vaikas gali naktį prasčiau miegoti.
Paminėjote, kad askaridės yra antra dažniausiai pasitaikanti kirmėlinė liga. Tai sunki liga? Kaip ją atpažinti?
Askaridozę atpažinti galima iš virškinimo sutrikimų, pykinimo, odos bėrimo. Su kirmėliniais susirgimais yra taip, kad jei kirmėlių organizme yra nedaug, tai simptomų galime ir nepajusti, nes kūnas su tuo susidoroja.
Tačiau jei kirmėlių yra daug, jos sueikvoja daug medžiagų, kurių reikia organizmui, dėl ko atsiranda bendras nuovargis, susilpnėja plaukai, nagai, išberia.
Askaridžių šaltinis yra žmogus. Tačiau tam, kad askaridžių kiaušinėliai būtų pavojingi, jie turi subręsti dirvožemyje. O žmogus užsikrečia per nešvarias rankas, neplautas daržoves, vaisius, uogas.
Askaridės gali užaugti iki 7-8 centimetrų. Kai jos kiaušinėlis patenka į organizmą, jis pradžioje būna žarnyne, kur per žarnos gleivinės kraujotaką patenka į kraują. Ir čia jis pradeda kelionę po kūną.
Kiaušinėlis kraujotaka per plaučius, bronchus keliauja ir keliaudamas bręsta. Galiausiai kiaušinėlis tampa lervute, ji apsuka ratą per organizmą ir per bronchus patenka į žmogaus burną, jis ją vėl nuryja. Tai nutinka maždaug praėjus 14-ai dienų po užsikrėtimo. Ir kai žmogus ją nuryja, kirmėlės išsirita žarnyne, kur auga ir poruojasi, pradeda dėti kiaušinėlius. Šiuo momentu žmogus ir tampa infekcijos šaltiniu. Tie kiaušinėliai vėl pradeda kelionę po organizmą, ir kai jie keliauja pro plaučius, žmogus jau gali pradėti kosėti, gali šiek tiek pakilti temperatūra.
Užsiminėte ir apie toksokarozę. Kas tai per liga?
Taksokarozės platintojai yra gyvūnai. Jie gali būti naminiai – šunys ir katės, o gali būti ir laukiniai – lapės, vilkai. Dėl to reikia plauti ir miško uogas, nes per jas taip pat yra galimybė užsikrėsti.
Toksokarozė yra sudėtingesnė nei askaridozė, nes keliauja į daugiau organų ir ten pasilieka.
Toksokarozės atveju taip pat kiaušinėliai patenka į dirvožemį, subręsta ir žmogus užsikrečia per nešvarias rankas, neplautus vaisius ir daržoves.
Patekę į žmogaus žarnyną, iš kiaušinėlių išsirita lervos, bet kai jos patenka į kraują, jos toliau keliauja ir į kitus organus: plaučius, smegenis, akis, kepenis, inkstus ir t.t. Nukeliavę jos ir pasilieka tuose organuose, jų vystymasis čia sustoja ir po kurio laiko aplink jas susidaro kapsulė. Kartais jos žūsta, o kai kada ir ilgiau išlieka gyvybingi.
Priklausomai, į kurį organą buvo nukeliauta, ligos klinika gali būti labai skirtinga. Dažniausiai puolami plaučiai. Kartais atsiranda astmos požymiai, kosulys, dusulys. Toksokarozė dažnai sukelia bėrimus, alergines odos reakcijas. Gali pakilti temperatūra. Jei patenka į akį, gali pažeisti ją, galima netgi apakti. Žinoma, tokie atvejai reti, bet taip būna.
Užsiminėte ir apie echinokokozę, kuria dažniau suserga vyresni žmonės. Ar ši liga pavojinga?
Tai yra labai sunki kirmėlinė. Ja užsikrėsti galima taip pat nuo laukinių gyvūnų, ypač nuo lapių, vilkų, kartais ir nuo naminių šunų ir kačių. Šios ligos atvejų dabar Lietuvoje daugėja, o dėl ko daugėja – labai sunku pasakyti. Jos klinika yra labai sunki, nes echinokokozės yra labai ilgas inkubacinis laikotarpis – ji gali pasireikšti ir po 5 ar 15 metų.
Šis parazitas dažniausiai pažeidžia žmogaus kepenis. Parazitams vystantis organe, vystosi ir cistos, kurios gali būti mažos, bet taip pat gali būti ir labai didelės, net iki 14 centimetrų ir dar didesnės.
Ši liga taip pat sunki ir dėl to, kad negali nuo jos pasveikti savaime, jai būtinas gydymas. Ir kai jau gydytojai įtaria šią ligą, paprastai atliekami labai sudėtingi ir platūs tyrimai. Kai nustatoma ši liga, kartais gali būti skiriamas ir chirurginis gydymas, kai šalinamos cistos. Taip pat gali skirti ir gydymą vaistais. Nuo šios ligos taip pat registruojamas ir mirštamumas.
Šio užsikrėtimo yra dvi formos: cistinė ir alveokokinė echinokokozės. Tai jei nustatoma būtent alveokokinė echinokokozė, ji yra labai sunki liga ir jei jau ją diagnozuoja, tai žmogus yra stebimas visą gyvenimą. Žinoma, kuo ankstesnė ligos diagnozė, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni ir rezultatai.
O ar yra nykstančių parazitinių ligų? Dėl kokių priežasčių jos nyksta?
Nyksta trichineliozė, ji taip pat yra labai sunki. Mes šios ligos jau du metus neregistruojame.
Žmogus ja užsikrečia vartodamas kiaulių ir šernų mėsą, kuri nebuvo tinkamai termiškai apdorota. O dabar sumažėjo ir laikomų kiaulių, ir pačių šernų, todėl ir mažėja susirgimų šia liga.
Šios ligos klinika taip pat yra sunki. Žmogus, suvalgęs kiaulienos ar šernienos, kurioje buvo trichinelių, užsikrečia. Lervutės, patekusios į žarnyną, suauga iki patelių ir patinėlių, patelės atsiveda lervutes, kurios per žarnos kraujotaką patenka į kraują, o per kraują patenka į kitus organus. Dėl to, jei lervučių labai daug, gali būti pažeista širdis, plaučiai bei kiti organai.
Nuo trichineliozės, kol dirbu, dar nebuvo nei vieno mirties atvejo, nes mūsų gydytojai moka greitai atpažinti šią ligą. Nuo trichineliozės paburksta veidas, pakyla aukšta temperatūra, todėl tokius specifinius simptomus lengva atskirti.
Ar Lietuvoje yra ne per žarnyną plintančių kirmėlinių ligų?
Ne per žarnyną, o per kraują plintanti kirmėlinė liga, Lietuvoje yra dirofilariozė. Ja užsikrečiama, kai žmogui įkanda užsikrėtęs uodas, kuris užsikrečia nuo ligos šaltinio – šuns. Tik apie šią ligą neturiu statistinių duomenų, nes ji yra neregistruojama. Bet šios ligos Lietuvoje atvejų pasitaiko 1-2 per metus.
Ši liga yra ne tiek sunki, kiek nemaloni. Nes šios lervos gali būti po oda, gali būti ir akyje. Apskritai, kiekviena kirmėlinė liga yra labai nemaloni.
Kodėl kirmėlines ligas sunku pastebėti? Ką daryti, kad jų išvengtume?
Dažnai kirmėliniai susirgimai yra sunkiai pastebimi, nes nėra labai specifinių simptomų, dažniausiai jie bendri, kurie gali atsirasti dėl bet ko kito. Pavyzdžiui, jei būna virškinimo sutrikimai, silpnumas, dažnai galvojama, kad kažką netinkamo suvalgė. Jei išberia odą, galvojama, kad alergija. Bet visada reikėtų neatmesti ir užsikrėtimo kirmėlėmis atvejo ir pasidaryti tyrimus.
O nuo visų parazitinių ligų geriausia prevencija yra asmeninė higiena, uogų, vaisių, daržovių plovimas. Nes visais šiais kirmėliniais parazitais mes užsikrečiame per neplautas rankas.
Dėkoju už pokalbį.
***
Santatos klinikų gydytojai iš paciento akies operavo spagečio ilgio kirmėlę:
