LHMT specialistai primena, kad karščiu laikome pavojingą meteorologinį reiškinį, kai aukščiausia oro temperatūra dieną pasiekia ne mažiau nei 30 laipsnių.
Praeityje tokia temperatūra buvo retenybė. Tarnybos duomenimis, prieš 40–60 metų, karštis pasitaikydavo daug rečiau ir netgi ne kiekvienais metais.
Tačiau dabar panašėjame į Pietų Europos valstybes. Šiais laikais karštis būna kone kasmet po keletą ar net keliolika dienų. LHMT pasidalijo svarbiausiais faktais apie Lietuvos klimato pokyčius.
„Vilniuje 1961–1990 m. laikotarpiu per metus vidutiniškai buvo vos 1,7 (arba ~2) karštos dienos, o 1991–2020 m. šis skaičius jau siekė 5,1 dienos (t.y. net 3 kartus dažniau). Praėjusių 10 metų (2013–2022 m.) laikotarpio vidurkis siekia net 8 dienas.
Kaune 1961–1990 m. laikotarpiu vidutiniškai buvo 1,6 (~2) karštos dienos, o 1991–2020 m. laikotarpiu siekė 5 dienas. Per praėjusius 10 metų – vidutiniškai net 7 dienos buvo karštos.
Klaipėdoje karštų dienų fiksuojama mažiausiai. Daug metų oro temperatūra ten net nepasiekdavo 30 °C. Štai 1961–1990 m. laikotarpiu buvo vos 0,5 karštos dienos (arba vidutiniškai 1 diena kas 2 metus), o skaičiuojant pagal naujausią klimato normą (1991–2020 m.) – išaugo iki 3,2 dienos (t. y. net 6 kartus daugiau). Per praėjusius 10 metų – vidutiniškai net 6 dienos buvo karštos.
1961–2022 m. laikotarpio vidurkis: Vilniuje – 3,8 dienos, Kaune – 3,6 d., o Klaipėdoje – 2,1 d. Iki pat XX a. pabaigos dažnai pasitaikydavo, kad nė viename Lietuvos mieste oras neįkaisdavo iki 30 laipsnių. Paskutiniai tokie buvo 1996 metai.
Iš pastarųjų metų imant, mažai karštų dienų fiksuota 2017 ir 2020 metais. Daugiausia karštų dienų Lietuvoje buvo fiksuojama 2022, 2021, 2014, 2010, 1994 ir 2002 metais“, – skelbia LHMT puslapis „Meteo“.
Tarnybos specialsitai skaičuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos karštų dienų skaičius Lietuvoje gali išaugti maždaug 2–3 kartus.
