Nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos gyventojams galioja fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki tol Lietuvos piliečiai galėjo bankrutuoti tik kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Gintaro Adomonio, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidento nuomone, bankrutuoti privačiam asmeniui formaliu požiūriu nėra sudėtinga, tačiau realybė - kitokia.
„Realiai atsiranda masė nepatogumų. Žmogus pereina į tą fazę, kai žmogus nebedisponuoja savo turtu. Kažkuriuo momentu reikės jį parduoti ir kur tada eiti? Nesvarbu, kad įstatyme parašyta, jog fizinės asmuo turi teisę išsinuomoti arba nusipirkti kažkokį kitą turtą. Tai nieko nereiškia, nes bet kuris nuomotojas turi teisę įeiti į duomenų bazę, kuri yra Įmonių bankroto valdymo departamento puslapyje, ir mato tavo situaciją.“
Asociacijos už sąžiningą bankininkystę vykdantysis direktorius Kęstutis Kupšys antrino G. Adamoniui ir teigė, kad įstatymas teoriškai yra sukurtas, o praktiškai jis kaip ir neveikia.
„Tik dešimtadalis bylų yra patvirtinama“, - „Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“ teigė pašnekovas.
Potencialas yra
Anatolijus Kisielis, Kreditų biuro „Creditinfo" teisininkas, pasakojo, kad potencialiai šiandien dienai galėtų bankrutuoti 15 tūkst. 700 Žmonių. Tai yra tie žmonės, kurie atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, t.y. nevykdo savo įsipareigojimų, kurių suma yra didesnė nei 25 tūkst.
„Fizinio asmens bankrotas – tai galimybė susidarius sudėtingai finansinei situacijai „praeiti“ tam tikrą procedūrą, po kurios visos skolos yra nurašomos. Žmogus bankrutuoti kaip įmonė negali, jis yra atleidžiamas nuo finansinių įsipareigojimų.“
25 tūkst. bankroto suma turi tam tikrus skaičiavimo principus: į ją neįsiskaičiuoja vaiko išlaikymo išlaidos, taip pat jei jos yra ir priteistos teismo. Skola turi būti įgyta sąžiningai, pabrėžė pašnekovas. Asmuo negali būti prasilošęs, turėti priklausomybių narkotikams, alkoholiui, negali turėti tam tikro teistumo.
„Tas barjeras yra labai simbolinis. Vidutinė tų asmenų pradelsta suma, su kuria jie galėtų bankrutuoti, yra 183 tūkst. Lt. Tai labai ženklios sumos. Yra ir milijoninių sumų. Tai asmenys, kurie savo asmeninę atsakomybę laidavo už verslus“, - teigė A. Kisielis.
Statistika
A. Kisielio teigimu, per metus tiek įsiskolinimų suma, tiek pačių įsiskolintojų skaičius padidėjo, tačiau nežymiai. Tai lemia, kad sumos yra didžiulės ir skirtos labai rimtiems dalykams – būstui, verslui.
Šiandien yra iškeltos 165 bylos, pareiškimų, kurie laukia teismo sprendimo – 123. Pašnekovas pabrėžė, kad norint bankrutuoti asmuo turi pats asmeniškai apie tai informuoti kreditorius.
58 proc. prasiskolinusių asmenų turi sąsajų su verslo sektoriumi. Kauno miestas yra pirmaujantis šioje srityje.
