Iš kur gauti stiklo butelių tapo tikru galvos skausmu aludariams. Mat nutraukus stiklinių butelių tiekimą iš Rusijos, didžiausias Lietuvos aludaris „Švyturys – Utenos alus“ pritrūko 1,5 milijono stiklinių butelių Lietuvos rinkoje. Rusija gamindavo didelį kiekį stiklinių butelių ir Lietuvai, ir Europai, tad jų trūkumas tapo visų Europos aludarių problema.
„Vartotojas gali kartais nustebti atėjęs į parduotuvę ir pamatęs savo pamėgtoje vietoje vietoj stiklo butelio skardinę, bet taip mes jau prašome visų kantrumo“, – pasakoja „Švyturys-Utenos alus“ komunikacijos direktorius Dainius Smailys.
Pasak įmonės atstovų, šiek tiek gelbėja tai, kad eksportui skirta produkcija tiek stikliniuose buteliuose, tiek skardinėse perorientuota į Lietuvos rinką, tad nebus išvežama ir liks šalyje. Tačiau stiklinės taros vis vien trūksta. Ją įmonė užsakinės tiek iš Baltijos, tiek Lietuvos gamintojų, tačiau tara, tiesa brangesnė, aludarius pasieks tik rudenį. O jei tara brangesnė – brangs ir alus.
„Mums brangsta viskas iš esmės. Pradedant salyklu, baigiant buteliais. Aliuminio skardinės. Aliuminio skardinės taip pat gi gaminamos iš aliuminio, kurio kaina dabar biržose yra arti visų laikų aukščiausios, ten 3000 eurų už toną. Kas trigubai mažiau būdavo anksčiau. Tai iš esmės visa grandinė brangsta iš tikrųjų pakankamai ženkliai“, – nurodo D. Smailys.
Kad stiklinius alaus butelius reikia taupyti, sako ir „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas. Įmonė stiklinius butelius alui perka Lietuvoje, kol kas didelės problemos nėra, bet atėjus vasarai keliskart išauga alaus paklausa, tad jų gali pritrūkti.
„Jau prieš kokį 10 metų buvo panaši situacija, kai dėjom skelbimus, kad grąžinkit butelius arba gaus alaus tik tie, kurie ateis su savo tara“, – nurodo M. Horbašauskas.
Visgi žmonės stiklinių alaus butelių priduoti į taromatus neskuba.
„Procentaliai mažiausiai stiklo priduoda. Tai aš iš tikrųjų proga naudodamasis raginčiau stiklo butelius atnešti iki taromato, nes tie buteliai yra laukiami ir tikrai jie bus panaudoti. Juo labiau, kad labai tvarus yra būdas, nes apyvartinis butelis, išplaunamas, tas pats panaudojimas, nereikia vėl naudoti energinių išteklių“, – priduria jis.
Stiklinė tara reikalinga ir savo produkciją stiklainiuose parduodančiam prekybos tinklui „Norfa“. Prieš karą stiklainius „Norfa“ pirkdavo Ukrainoje ir Baltarusijoje, tačiau dabar to daryti nebegali. Tad stiklainių atsargos įmonėje vis labiau senka.
„Mūsų gamybiniai padaliniai turi stiklainių atsargų iki rudens“, – nurodo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Įmonė ieško išeičių, kas galėtų jai tiekti stiklainius, tačiau pripažįsta, kad greičiausia už tai brangiau susimokės ir pirkėjai. Mat išaugusi stiklainio kaina atsilieps ir galutinei prekės kainai.
„Galima nusipirkti stiklainių Vakaruose, bet jie yra trigubai pigesni. Jeigu ukrainietiški kainuodavo nuo 8 iki 10 centų, tai Vakaruose tie patys stiklainiai kainuoja apie 30 centų. Dėl stiklinės taros trūkumo, gamybos apsukas tenka didinti ir jau daugiau nei 90 metų veikiančiam „Kauno stiklo“ fabrikui“, – sako „Norfa“ atstovas spaudai.
Gamykla, anot jos vadovo, pajėgi pagaminti papildomus užsakymus tiek aludariams, tiek vyndariams, tik savo stiklinių butelių jiems gali tekti gerokai palaukti.
„Nutraukus vienam fabrike gamybą, sekančią dieną pas mus nepradėsi. Gamybinis procesas užima laiko ir čia mažiausiai pusę metų yra. Tai va čia turbūt pagrindinė problema“, – sako „Kauno stiklas“ direktorius Evaldas Sauliūnas
Fabriko vadovas pripažįsta, kad didžiausia problema yra su stiklainiais. Jų rinkoje trūksta apie 30 milijonų. Kad jų būtų pagaminta užtektinai, Panevėžio stiklo fabrike bus keičiama viena gamybos linija: „Viena linija praktiškai vos ne dvigubai daugiau pradės gaminti produkcijos ir mes taip tikimės patenkinti poreikį išaugusį stiklainių. Užtruksime, aišku. Maždaug visas tas dalykas užtruks apie metus ir investicija apie 5 milijonus eurų.“
Lietuvoje iš viso trūksta 30 milijonų stiklainių ir 15 milijonų stiklinių alaus butelių.