Pasak gydytojų, nors širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančios priežastys yra seniai žinomos, mirtingumas nuo šių ligų pastaraisiais metais nemažėja.
„Veiksniai, sukeliantys širdies ir kraujagyslių ligas, yra visiems gerai žinomi ir kone klasikiniai: rūkymas, arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimas, taip pat cukrinis diabetas“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.
Anot gydytojo P. Trinkausko, Europos kontekste Lietuvos situacija yra prasta: lietuviai dukart dažniau nei kitų ES šalių gyventojai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau, kaip pastebi kardiologas, pastarųjų kelerių metų rodikliai įneša šiek tiek optimizmo – mirčių nuo šių ligų skaičius išlieka stabilus. Vis dėlto, būtini pokyčiai žmonių suvokime ir požiūryje į sveikatą.
„Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad visuomenėje po truputį formuojasi nauja žmonių grupė, kuriems vos per 30 metų ir kurie rūpinasi savo sveikata dar neturėdami jokių nusiskundimų, o ne tada, kai jau yra išsivysčiusi problema. Daug sunkiau pakeisti žmonių įpročius, kai jiems jau virš 50 metų“, – patirtimi dalinasi gyd. P. Trinkauskas.
Anot gydytojo, kai kada sunku netgi įtikinti pacientus vartoti jiems būtinus vaistus cholesterolio lygiui ir aukštam kraujospūdžiui sumažinti.
Jo teigimu, nors tokie žmonės gali blogai ir nesijausti, jie nesupranta, kad sergantieji taip kenkia savo kraujagyslių sienelėms ir kelia grėsmę savo sveikatai – išauga tikimybė patirti širdies infarktą, galvos smegenų insultą.
Kardiologas taip pat pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika skiriasi tiek pagal amžių, tiek pagal lytį: „Moterys iki tam tikro amžiaus yra linkusios mažiau sirgti šiomis ligomis, nes jas saugo hormonas estrogenas, turintis antiatrosklerotinį poveikį.
Tačiau joms pasiekus pomenopauzinį amžių, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis suvienodėja su vyrais. Todėl moterys koronarinėmis širdies ligomis pradeda sirgti maždaug 10–15 metų vėliau nei vyrai – nuo 55–60 metų, kai vyrai – jau nuo 45–50 metų.“
Tiesa, pasak specialisto, ne visus rizikos veiksnius įmanoma suvaldyti. „Ne paskutinę vietą užima ir paveldimumas. Jeigu paciento tėvas iki 55 metų ar mama iki 65 metų patyrė infarktą, gerokai išauga rizika, kad ir jiems taip gali nutikti“, – teigia gydytojas kardiologas.
Todėl Lietuvos gyventojai vis dažniau domisi, kokios galimos finansinės apsaugos susirgus širdies ir kraujagyslių ligomis.
Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ duomenimis, per 2015–2017 m. klientams, patyrusiems ūmius miokardo infarktus, insultus ar kitas kritines, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančias ligas, iš viso išmokėta beveik 350 tūkst. eurų. Didžiausia išmoka siekė beveik 51 tūkst. eurų ir buvo išmokėta klientui, patyrusiam ūmų miokardo infarktą.
„Senstanti visuomenė, be abejo, kelia vis daugiau iššūkių socialinei gerovei, ypač – sveikatos srityje. Dėl to asmeninis rūpinimasis savo sveikata turi tapti šalies prioritetu, nes sveikas žmogus – laimingas žmogus, o laiminga visuomenė – turtinga visuomenė.
Savo sveikata pradėti rūpintis niekada ne per anksti, tačiau gali būti per vėlu“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
