Vilnietis saksofonininkas Juozas Kuraitis dar prieš gerą mėnesį mėgavosi tik muzikavimu. O šiandien Juozas džiaugiasi – karantinas išmokė ne tik muzikuoti kaimynams balkone, bet ir išsikepti kiaušinienę, ar imtis ir sudėtingesnių receptų. Sako anksčiau to pats nemokėjo daryti, o ir nereikėjo.
„Mano racionas na būdavo restoranai mieste. Tik pusryčius sumuštinukus pasidarydavau, išeidavau, pietūs mieste, vakarienė mieste. O dabar dabar taip“, – sako muzikantas Juozas Kuraitis.
O svarbiausias pasiekimas, kaip pats pasidžiaugia vyras – išmoko gaminti taip mėgstamus šaltibarščius. O kur dar kiti, paprasti, bet niekada nebandyti receptai. Vyras dalijasi iš kur sėmėsi idėjų. Bet čia pat sako, kad kone visi patiekalai – kaip ir muzikoje – improvizuoti.
„Kažkiek mama patarė. Prisiminiau ką vaikystėje darydavau. Prisipirkau visokiausio maisto ilgesnio galiojimo – kruopų, makaronų, miltai, kiaušiniai ir taip toliau. Ir viskas. Paimi, kad va šiandien darau makaronus ir darai visokiausius padažus. Eksperimentuoji. Labai gerai šiaip. Ne, niekada, net į galvą neateidavo… man gaila būdavo laiko“, – pasakoja J. Kuraitis.
Kol vienas muzikantas pramoko maisto gaminimo paslapčių, kitas – žinomas operos solistas Rafailas Karpis socialinėje erdvėje dalijasi nuotrauka – pirma treniruotė nuotoliniu būdu. Ir bent jau pirmas kartas, sportas namie, kaip sako solistas, tikrai pavyko.
„Taip absoliučiai. Nėra jokio skirtumo. Nes va taip va, kaip mes su jumis kalbamės, taip lygiai panašiai aš kalbu ir su treneriu. Jo nurodymai aiškūs. Kaip jūs dabar matote mane, mato mane ir pataiso, jeigu yra kažkoks netikslus… Skirtumas iš tikrųjų yra. Jausmas visai kitoks, nėra to būrio žmonių. Kurie kartu su tavim tu matai, kaip dirba. Bet tai toks laikas, kai mes turim viską patirti iš naujo“, – teigia operos solistas Rafailas Karpis.
Muzikantai gamina ir sportuoja, o štai virėjos prisipažįsta per karantiną išmokusios siūti. Klaipėdietė Romena rodo kaukes, jų siuvimas jai tapo atradimu būtent dabar, per karantiną. kai nebuvo kitos išeities, o noras siūti sau, lydėjo visada, tik viskam trūko laiko.
„Karantinas kerta žmonėms tokiems, kaip aš, mes esam judrūs ir kuriems norisi bėgti bėgti bėgti. O dabar – stop. Ir tas stop mane atvedė prie šito siuvimo. Greitai pamačiau, kad reikia kaukių. Grupėje pamačiau, kad siuvo merginos medikams. Greitai pagalvojau, kad ir saviems reikia. Siunčiausi iš interneto visur, bet paskui supratau, kad pagal mūsų veidus, jos visiškai netinka. Paimkim kiniečius, jų visai kitokia struktūra veido. Ir teko tobulinti. Žinokit sėdėjau gal kokias keturias dienas“, – kalbėjo Romena Jonelaitytė – Budrienė.
Kažkada baigusi siuvimo kursus, Romena prie siuvimo prisėdo dabar, atsiradus daugiau laiko. O tokių, kaip ji, kaip sako Klaipėdos technologijų mokymo centro mokytoja Birutė, dabar netrūksta. Štai todėl pedagogė visas norinčias ar norinčius šio amato moko nuotoliniu būdu, parengusi štai tokias pamokas.
„Ir tikrai, daug prisijungė moterų kurios visiškai niekada nesiuvo. Ir mes jas mokėme, taip pat virtualiai. Tiek lekalus pateikinėjom, ir tiek siuvimo visą procesą, tiek filmavom, jeigu tik yra noras, visada galima išmokti. Išmokti kažką pasisiūti sau, savo artimiesiems tokias smulkmenas, tikrai yra įmanoma ir galima. Tokius buitinius dalykus, paprastus. Kažkokį paprastą sijonuką, nesudėtinga taip“, – sako siuvimo mokytoja Birutė Domeikienė.
Pati siuvimo mokytoja Birutė taip pat gavo naudos iš karantinavimosi – patobulino kompiuterinius gebėjimus:
„Aš išmokau naujų kompiuterinių programų. Niekada nedirbau su zoom, kitom dirbau, bet dabar kitokių kompiuterinių programų, kai galima įrašyti. Kad jeigu užstrigtų viena programa, kad galėčiau į kitą terpę persikelti.“
Ir ne tik siuvimas – kai kas išmoko ir plaukus nusidažyti ar vienas kitą apkirpti. Kai kam atsivėrė meistravimo galimybės. Tad dažnas tautietis sako, jog karantinas privertė imtis to, apie ką per lėkimą tikrai pamirštame.
