Kas antro lietuvo giminaitis ar draugas po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo emigravo į Vakarus. Bet tie, kurie liko gyventi Lietuvoje, jau negalvoja niekur trauktis, rašo savaitraštis „Veidas“.
Daugiau kaip 80 proc. visų apklaustųjų pareiškė neketinantys emigruoti iš Lietuvos.
Tai paaiškėjo po „Veido“ užsakymu skambučių centro „Fonitel“ atliktos 500 penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausos.
Tiesa, šiek tiek daugiau nei 13 proc. apklaustųjų savo ateities nesieja su Lietuva, rašo „Veidas“. Paklausti, kas galėtų sustabdyti masiniu reiškiniu virtusią ekonominę migraciją, beveik pusė visų respondentų atsakė, jog pirmiausia didesni atlyginimai.
Antra priežastis, kuri netenkina lietuvių ir tampa dažnu apsisprendimo emigruoti motyvu – darbdavių ir valdininkijos, politikų požiūris į juos. Tai nurodė apie trečdalis apklausos dalyvių. Dar apie 13 proc. sako, kad didesnės socialinės garantijos sulaikytų žmones Lietuvoje.
Tuo tarpu apie 6 proc. didžiųjų miestų gyventojų mano, kad būtina skatinti patriotizmą. Būtent meilė tėvynei keičia žmogaus vertybines orientacijas.
Emigrantų grįžimą į tėvynę dauguma respondentų sieja su materiaiine gerove. Taip mano per 80 proc. apklaustųjų.
Šiek tiek daugiau nei 7 proc. respondentų sako, kad grįžimą galėtų paskatinti įvairios lengvatos ir parama grįžusiesiems.
Apie 2 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad valstybės kišimasis ir dirbtinis skatinimas grįžti nieko nepakeis. Jei emigravusieji apsispręs grįžti, tai ir grįš.
Naujieji emigrantai pareiškė, kad jog Lietuvos valdžia, norėdama, kad jie nenutautėtų ir galbūt ateityje grįžtų, turi finansuoti jų vaikų mokymąsi gimtąja kalba užsienyje ir įkurti specialią TV programą.
Tuo tarpu likusius Lietuvoje tokios kalbos piktina. Mat ekonominiai migrantai, įgiję nemokamą vidurinį ir dažnai aukštąjį išsilavinimą, spruko ieškoti geresnio gyvenimo, palikdami čia savo nusenusius tėvus ir dažnai mažus vaikus. Uždirbti pensijas, sukrauti mokinio krepšelį turi tie, kurie liko čia, rašo „Veidas“.
