Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. populiariausia Lietuvos turistų kelionės kryptis buvo Latvija. Pernai šią šalį aplankė daugiau kaip 250 tūkst. lietuvių.
Lietuviai mėgsta pažinti
Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius portalui tv3.lt sakė, kad lietuviai labai mėgsta keliauti į kaimynines valstybes.
„Ne tik atostogoms, dažniau vyksta savaitgalio kelionėms“, – pasakojo R. Širvinskas.
Pašnekovo teigimu, lietuviai dažniau renkasi į kaimynines valstybes keliauti savarankiškai nuosavu automobiliu arba vykti į kelionių organizatorių siūlomas keliones autobusu. Pasak R. Širvinsko, skrydžių į kaimynes lietuviai nemėgsta dėl paprastos priežasties – jos pakankamai brangios.
Kelionių organizatoriaus tvirtinimu, pažintinės kelionės į kaimynines šalis yra daug populiaresnės už poilsines.
„Net jei žmonės vyksta poilsiui į kaimyninę Lenkiją, pavyzdžiui, prie jūros, į Gdanską, vis tiek pakeliui aplanko Malborką ir Torūnę“, – kalbėjo R. Širvinskas.
Pašnekovo teigimu, populiariausia kaimyninė šalis tarp lietuvių turistų – Latvija, kuri, anot R. Širvinsko, tinka ir vienos dienos išvykai.
Be jau klasikinių turistų traukos objektų – Rundalės pilis, Ryga, Jūrmala – lietuvius į Latviją traukia ir čia vykstantys renginiai, pavyzdžiui, ryškiausių muzikos žvaigždžių koncertai. Pavyzdžiui, šiemet Rygoje koncertavo britų atlikėjas Edas Sheeranas.
Nemokamos vizos – nesuviliojo
Antroje vietoje, pagal populiarumą, pasak R. Širvinsko, įsitaisiusi Lenkija.
„Galbūt ir dėl to, kad ten žmonės mėgsta apsipirkti“, – svarstė pašnekovas.
Tačiau ne tik pigios mėsos lietuviai traukia į Lenkiją. R. Širvinskas tvirtino, kad tarp lietuvių mėgstamiausių maršrutų – kelionė į Augustavą ir pasiplaukiojimas Augustavo kanaluose, savaitgalio išvykos į Varšuvą ir Krokuvą.
R. Širvinskas pastebėjo, kad išaugo kelionių į Baltarusiją paklausa. Tą, pasak pašnekovo, paskatino ne tik įvairių bevizio režimo variantų atsiradimas.
„Kelionių organizatoriai taip pat pradėjo diktuoti tą populiarumą, daugelis iš jų pradėjo organizuoti keliones į Baltarusiją, tiek išvykos po LDK pilis, tiek kelionės po Belovežo girią, tiek ilgesnės kelionės su nakvyne“, – pasakojo R. Širvinskas.
Nemokamos elektroninės vizos į Kaliningrado sritį, anot R. Širvinsko, lietuvių kol kas nesuviliojo. Pašnekovo teigimu, kol kas sulaukta tik pavienių klausimų apie keliones į šį Rusijos eksklavą, didesnis susidomėjimas – nepastebėtas.
Dažniau renkasi Varšuvą nei Taliną
Tarptautinių pervežimų bendrovės „Ecolines“ Lietuvos-Lenkijos regiono vadovas Remigijus Dvareckas portalui tv3.lt teigė, kad keleivių srautai pastoviai turi augimo tendenciją į kaimynines šalis, tačiau pašnekovas pastebi, kad populiariausios tarp įmonės klientų – Lenkija, Latvija ir Baltarusija.
„Ecolines“ siūlo keliones autobusu ir į kitus Europos miestus, tačiau, R. Dvarecko teigimu, sunku palyginti keleivių srautus, nes Baltijos regiono valstybės tiesiog mažesnės.
Tolimųjų keleivinių reisų kompanijos „Lux Express“ padalinio Lietuvoje pardavimų ir rinkodaros vadovas Justinas Šlopšnys portalui tv3.lt tvirtino, kad sparčiausiai per pastaruosius kelis metus augo keleivių srautai į Rygą. 2019 m. įmonė pervežė 9 proc. daugiau keleivių lyginant su 2018 ir 22 proc. daugiau lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu.
„Galima teigti, jog maršrutas į Rygą yra mažiausiai sezoniškas ir keleivių prieaugis matomas visais metų laikais“, – teigė J. Šlopšnys.
Pašnekovo teigimu, keleivių srautai į Lenkiją 2018 m. buvo sumažėję dėl atsiradusių pigių skrydžių į Varšuvą, tačiau, atšaukus šiuos skrydžius, 2019 m. vėl pastebimas keleivių srauto augimas, ypač – šiltuoju sezonu.
„Maršrutai į Varšuvą yra labai sezoniški ir vasarą matomas didelis keleivių srauto augimas“, – pasakojo „Lux Express“ atstovas.
Kalbėdamas apie Estiją, J. Šlopšnys pastebėjo, kad nors keleivių srautai panašūs, jie išauga, kai Estijoje vyksta įvairūs renginiai, pavyzdžiui, neseniai vykęs grupės „Metallica“ koncertas Tartu ar Pernu mieste organizuojamas festivalis „Weekend“.
„Talinas lietuviams išlieka neatrastu miestu, kadangi, nors atstumas nuo Vilniaus iki Talino ir Varšuvos yra praktiškai toks pat, lietuviai daug dažniau traukia į pietus ir renkasi aplankyti Lenkiją“, – sakė J. Šlopšnys.
Pasak pašnekovo, keliones į Rusiją dažniau renkasi ten artimųjų turintys lietuviai, tačiau prognozuojamas turistinių keleivių srauto augimas į Sankt Peterburgą, jeigu įsigaliosiančios nemokamos elektroninės vizos bus taikomos ir lietuviams.
Populiarėjanti Estija ir smunkanti Rusija
Turistų srautai į kaimynines valstybes per pastaruosius penkerius metus keitėsi skirtingai. Pastebimas ryškesnis augimas Estijoje. Į vieną iš Baltijos „sesių“ turistų srautai išaugo dvigubai. Statistikos departamento duomenimis, jei 2013 m. į Estiją vyko 51,3 tūkst. turistų, tai išankstiniais 2018 m. šią šalį aplankė 106,5 tūkst. lietuvių. Didžiausias turistų šuolis matomas tarp 2013 ir 2014 m., kai turistų srautas išaugo 23 tūkst.
Turistų srautai pas braliukus latvius visus pastaruosius metus buvo panašūs – virš 200 tūkst., tačiau ryškesnis pokytis matomas pernai. Išankstiniais 2018 m. Statistikos departamento duomenimis, latviai sulaukė 17 tūkst. lietuvių turistų daugiau.
Per pastaruosius metus paūgėjo ir keliaujančių į Lenkiją skaičius. 2013 m. jis siekė 149,1 tūkst., po metų krito 9 tūkst, vėliau grįžo į ankstesnes pozicijas ir nuo to laiko tolygiai augo. Išankstiniais 2018 m. duomenimis, Lenkijoje apsilankė 169 tūkst. lietuvių.
Ryškius svyravimus išgyveno Baltarusija. Tarp 150 ir 170 tūkst. svyravę turistų iš Lietuvos srautai šoktelėjo į viršų 2018 m. Išankstiniais duomenimis, šią kaimyninę šalį aplankė 201,8 tūkst. lietuvių.
Per pastaruosius metus didesnių turistų skaičiaus iš Lietuvos pokyčio nepatyrė Rusija. Didžiausias nuosmukį šalis išgyveno 2014 m., kai į ją atvyko 89 tūkst. lietuvių, o prieš metus – 101,8 tūkst. Nuo to laiko lietuvių srautai laikėsi apie 80 tūkst. kasmet, o išankstiniais 2018 m. duomenimis, Rusiją aplankė 84,7 tūkst. lietuvių.
