Įtariama, kad užsieniečiai į Lietuvą atveža parduoti tas pačias telyčias, kurias čia superka ir išveža dar mažas, rašo "Lietuvos žinios".
Lietuvoje vis sunkiau tampa įsigyti pieningų karvių, nes ūkininkams auginti telyčias iki tol, kol jos subręs, neapsimoka. Apytiksliais duomenimis, Lietuvoje lieka apie 30 proc. čia atvestų veršelių, kiti išvežami į užsienį. Ten telyčaitės paauginamos, apsėklinamos ir paleidžiamos į pieninių galvijų bandas, o buliukai kiek papenimi ir paskerdžiami.
Lietuvos ūkininkams apsimoka parduoti veršelius užsieniečiams: už mėnesio veršelį jie gauna nuo 400 iki 600 litų. Todėl karvių augintojai linkę jų pasilikti tiek, kiek reikia bandai atnaujinti, o kitus parduoda.
Netoli Marijampolės ūkininkaujantis Juozas B. šią žiemą sumanė praplėsti savo karvių bandą ir įsigyti dar tris raguotąsias prie jau turimų trijų. Kovo pradžioje jis planavo nusipirkti ir papildomą pieno pardavimo kvotą. Tačiau ūkininkas LŽ prisipažino net nenumanęs, jog įsigyti karvių bus taip sunku.
„Taip jau išėjo, kad per porą pastarųjų metų mano laikomos karvės vis atsivesdavo ne telyčaičių, bet buliukų. Todėl praplėsti bandos nepirkdamas karvių niekaip negalėjau. Iš pradžių tikėjausi, kad jų nusipirksiu. Maniau, tai bus galima padaryti greitai ir be didelių problemų, nes neieškojau kokių nors itin pieningų ar turinčių kilmės dokumentus. Planavau vėliau pats po truputį gerinti bandą. Tačiau visos mano užmačios nuėjo perniek“, - LŽ pasakojo ūkininkas.
Paklaustas, kodėl nebandė pirkti karvių Marijampolės ar kitose ūkinėse turgavietėse, jis tik šyptelėjo - jau seniai nei karvėmis, nei arkliais, nei kitais didesniais naminiais gyvuliais ūkinėse turgavietėse niekas neprekiauja. Nebent kas nors kokią ožką atsitempia, bet ir tai labai retai.
LŽ kalbintas Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius patvirtino, jog šiuo metu ūkininkams įsigyti produktyvių karvių nelengva. Dar sunkiau tų, kurios yra stebimos valstybinės veislininkystės priežiūros tarnybos specialistų.
Tiesa, tokios problemos daugiausia kamuoja smulkius ūkininkus, laikančius nedideles karvių bandas. Didesnių ūkių šeimininkai savo galvijų bandas suskubo atnaujinti kiek anksčiau ir dabar jau patys parduoda atliekantį prieauglį.
Anksčiau labai populiarus būdas atnaujinti pieninių karvių bandas atsivežant apsėklintų telyčių iš užsienio - Olandijos, Danijos, Vokietijos, dabar jau ne taip dažnai praktikuojamas. Mat ūkininkai nuogąstauja, jog tokiu būdu apsukrūs užsienio verslininkai uždarbiauja iš Lietuvos ūkininkų patiklumo - lietuviams atvežamos tos pačios telyčios, kurios prieš kurį laiką buvo iš mūsų šalies išvežtos. Užsienyje jos paauginamos, apsėklinamos ir vėl parvežamos į Lietuvą.
„Geriau jau įsigyti vieną produktyvią karvę ir bandą plėsti iš jos palikuonių, nei bandyti laimę perkant karves ar telyčias. Tik tokiu atveju gali būti tikras, kad įdėti pinigai nenueis perniek“, - tvirtino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Panašiai LŽ kalbėjo ir Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Vasiliauskas. Jis irgi sakė girdėjęs kalbų, kad į Lietuvą įvežamos tos pačios telyčios, kurios buvo išvežtos mažos, tik pakeičiami jų identifikavimo numeriai. Bandyta jas patikrinti užsienyje, tačiau nesėkmingai.
„Niekas mums to nei patvirtino, nei paneigė. Todėl jei jau tenka pirkti iš užsienio atvežtas telyčias ar karves, tai geriau tik tas, kurios turi kilmės dokumentus, o dėl kitų labai abejočiau“, - rekomendavo V.Vasiliauskas.
Jis neslėpė, kad tokios „užsienietiškos“ telyčios gerokai brangesnės nei išaugintos Lietuvoje - kainuoja 7 tūkst. litų. Tuo metu Lietuvos ūkininkų išaugintų telyčių ir karvių kainos svyruoja nuo 2 iki 3 tūkst. litų.
