Tai parodė aiškiai to plano rėmėjų pusėję atsistojęs, ko gero, pats vienas iš jo puoselėtojų, o gal net ir sumanytojų, “Lietuvos rytas” 2007 m. liepos 19-tos vedamuoju.
“Stipri ekonomika ir klestinti visuomenė ar senstanti ir patirianti socialinius kataklizmus Lietuva? Tautinis grynumas ar atvira, pasitikinti savimi margaspalvė visuomenė? Kurį scenarijų pasirinks Lietuva? Apskritai, ar Lietuva pasirengusi rinktis?” – klausia šis Lietuvos didžiausias dienraštis.
Ir taip iškilmingai savo klausimus Lietuvai “išguldęs”, į juos pats ir atsako. Net tais pačiais klausimais. Toliau straipsnio net nebereikia skaityti. Jau iš šių kelių įvadinių sakinių skaitytojui pasidaro aišku, kad, pagal jį, Lietuva suklestės tik sukūrusi margaspalvę visuomenę, tik atmiešusi lietuvių tautą kitataučiais ateiviais. Tik jie padarys Lietuvą stipria ir ekonomiškai klestinčia valstybe. Be tų “margų spalvų” lietuviškoji visuomenė liks tik senstanti ir sociališkai kataklizuota. Ir dienraštis pyksta, kad kol kas Lietuvos valdžios kitataučių ateivių nenori įsileisti ir kad Lietuvos, “kaip ES šalies, visuomenėje rasizmo ir ksenofobijos apraiškų per daug”.
Na ir nusikalbėjimas, sakyčiau. Didžiausias Lietuvos dienraštis garsina pasauliui lietuvius, kaip nieko neišmanančią, niekam netikusią tautą. Rusai, gudai, moldavai, ukrainiečiai, kurie, pagal imigracijos įstaigų duomenis, dabar jau būriais pradėjo plūsti į Lietuvą, atjaunins Lietuvos visuomenę ir išgelbės ją nuo socialinių kataklizmų. Bet turbūt ne taip. Tai ne koks nors nesąmoningas “Lr” vedamojo nusitauškimas, bet net džiugus ryškinimas vieno iš lietuvių tautos naikinimo plano dalių. Ir iš dalies atsakantis į klausimą, iš kur šis planas atsirado ir kas jį vykdo?
Taip ir aiškėja, kodėl nelabai kam, nei iki šiol buvusiom visom trim Lietuvos valdžiom, nei ketvirtajai – žiniasklaidai, rūpi stabdyti šiurpiai gausų lietuvių bėgimą iš Lietuvos. Ypač jaunų, darbingų, įvairių darbų mokančių vyrų bei moterų. Juk taip kuriasi labai patogi padėtis, kuri, pagal “Lietuvos rytą”, iš Lietuvos darbo rinkos iššlavus elektrikus, lentpjūvių darbininkus, laivų montuotojus, metalo pjaustytojus, staklių derintojus, šaltkalvius, mūrininkus, plytelių klojėjus, slaugytojas ir net gydytojus, sudaro sąlygas praverti vartus darbo jėgos imigracijai. Todėl belieka tik ta padėtimi pasinaudoti, į jų vietas kviestis darbininkus iš už Lietuvą dar skurdesnio užsienio, jais miešti lietuvių tautą ir taip kurti “L. Ryto” vadinamą margaspalvę visuomenę. O taip daryti reikia skubiai, kad tų darbo vietų nespėtų užimti, ko gero, atsikvošėję ir susigalvoję grįžti naujo patyrimo užsienyje įgiję lietuviai. Ir štai Jums, Lietuvos partizanai miško broliai, dar viena “padėka” už dešimties metų karą prieš okupantą Sovietų Sąjungą ir Lietuvos išgelbėjimą nuo rusų antplūdžio. “Lietuvos rytas” dabar siūlo valdžioms nutiesti jiems lengvesnį kelią.
Ir, deja, ne jis vienas. Tai tik bendro lietuvių tautos naikinimo plano dalis. Tąsa okupanto sukurpto ir nepanaikinto Lietuvai nepriklausomybę atgavus “homo sovieticus” plano. Subtiliai, nejučiomis ir beveik nepastebimai jį perėmė ir tęsė milijoninis Soros Atviros Lietuvos fondas, lyg ir gera darydamas Lietuvos valstybei, tačiau, be abejo, žalingas lietuvių tautai. Netrukus atsirado pilietinės visuomenės kūrėjai, šūkiu patriotas – idiotas iš Lietuvos mokyklų išguję nepriklausomybės pradžioje pradėtą tautinį auklėjimą ir jo vietoje įgrūdę pilietinį auklėjimą. Kelio prasivalymui buvo pakeistas ir tautines vertybes puoselėjantis Švietimo ir mokslo ministras Zigmas Zinkevcičius. Į plano rėmus telpa ir užsienyje gyvenančių lietuvių nupilietinimas. Užmojis atimti išeiviams Lietuvos pilietybę ir, atskyrus juos nuo valstybės, kai jie tai valstybei daug gero yra padarę ir dar gali padaryti, taip apsunkinti ryšius su lietuvių tautos kamienu tėvynėje yra jau protu sunkiai suvokiamas brutalus veiksmas.
Ypač koktus paskiausias Vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio pasirašytas dokumentas, atimantis neseniai atsikovotą, net Konstitucinio Teismo pripažintą, Lietuvos pilietybę okupanto iš Tėvynės išvytiems ir visą okupacijos laikotarpį dėl Lietuvos valstybinės nepriklausomybės kovojusiems pokario išeiviams bei jų palikuoniams. Ir dar būdinga: atėmėjai yra kaip tik buvę komunistų partijos nariai, Maskvos paslaugūnai, visus tuos metus prieš Lietuvos nepriklausomybę nusiteikę, dabar į Lietuvos valdžias įsiropštinę “autoritetingi” pareigūnai. Kaip gi neatims, nes šie išeiviai dabar ir yra patys stipriausi lietuvių tautos bei jos vertybių puoselėtojai, lietuvybės išlaikytojai išeivijoje ir tokių pačių tikslų siekiantys tėvynėje. Prie lietuvių tautos naikinimo plano prijungę dar ir žlugdymą lietuvių kalbos, užgožiant ją svetimžodžiais, jau matysime visą šio vyksmo apimtį bei eigą. Kur šis kelias nuves?
Tik ten, kur tokių nesąmonių tvarinys gali nuvesti. Niekur kitur, bet tik į karstą. Pirma - lietuvių tautą, o paskui - ir be lietuvių likusią Lietuvos valstybę. Todėl ir nenuostabu, kad paskiausiu laiku jau daug taurių lietuvių iš įvairių visuomenės pakopų pradeda išsakyti didelį savo susirūpinimą lietuvių tautos bei jos susikurtos valstybės ateitimi, jos likimu. Pagrindinis jų dėmesys - Lietuvos valstybės samprata, jos tikslas ir ypač pareigos atžvilgiu lietuvių tautos. “Lietuva - lietuvių valstybė… Jos žmonės – lietuviai. Drąsi, darbšti ir išmintinga tauta… Ir mes tęsiame jos gyvenimą, kurdami buvimą savo žemėje ir užtikrinančias sąlygas ateities kartoms…” – skelbia Lietuvos centro partija savo pareiškime apie puoselėjamas vertybes, kalbėdama apie valstybės ekonominį vystymą.
Jau praėjusioje mano skiltyje minėtas, visą gyvenimą aukštosiose mokyklose dirbęs prof. Bronius Genzelis, susirūpinęs lietuvių tautinio auklėjimo sritimi, didelę spragą mato Lietuvos vidurinėse mokyklose. “Į aukštąsias mokyklas ateina vis daugiau jaunuolių, kurių žinios apie savo krašto praeitį gana blankios… Jie ruošiami būti europiečiais, amerikiečiais, bet tik ne lietuviais…” sako mokslininkas, teigdamas, kad toks jų auklėjimas yra tik didelė paskata išsibarstyti po pasaulį. (Bernardinai.lt’ 07 7 12) “Labai savalaikė mintis” – pritaria vienas jo straipsnio skaitytojų. Jeigu ugdysime žmogų nežinantį savo šaknų, neturintį žinių apie savo šalį, be patriotinio auklėjimo, bus blogai. O mūsų jaunimo patriotinis auklėjimas pasibaigia Dainų švente, pastebi šis skaitytojas.
“Lietuva ir taip miršta – tai dar ir likusių saviškių atsisakykim. Tokioje padėtyje, kokioje dabar yra Lietuva, turėtume saugoti kiekvieną lietuviško kraujo lašelį. Lietuvių kilmės asmenims pilietybės gavimui, tiksliau - išlaikymui ar patvirtinimui turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos… Ypatingai vaikams... Čia dviguba pilietybė būtina. Tokiais nuo proto nušokusiais įstatymais mes ir vaiko teisių konvenciją pažeidžiame…” – rašo vienas pilietis, atsiliepdamas į vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio siūlomą Seimui priimti įstatymą.
Iš visos širdies pritariu šiuos lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės skaudulius keliantiems bei ryškinantiems tauriems lietuviams patriotams, ypač siūlantiems stabdyti lietuvių tautos naikinimą tautinį auklėjimą įvedant į Lietuvos mokyklas, tačiau labai abejoju jų siūlymo pasisekimu. Jau daug daug kartų apie tai aš pats esu rašęs ir kalbėjęs, tačiau be pasekmių. Lietuvių tautos naikinimas pilietinės visuomenės kūrimo būdu, tam tikslui panaudojant ir pačią svarbiausią jaunimo auklėjimo įstaigą – Lietuvos vidurinę mokyklą, jau yra įsišaknijęs tiek, kad nusiteikimui pakeisti reikia jau tikros revoliucijos ir dabartinėse valdžiose, ir tokioje žiniasklaidoje, kaip, pvz., “Lietuvos rytas”. Tuo labiau, kai lietuvių tautos naikintojai atidarė dar du naujus “frontus” –pasikėsinimo iš išeivių atimti Lietuvos pilietybės ir lietuvių tautos miešimo kitataučiais. Ypač ateiviais iš rytų. Kas šią lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išlikimui būtiną revoliuciją įvykdys?
Bronius Nainys
„Amerikos lietuvis“, www.alietuvis.com
