Seime, prasideda įžanginė konferencija į Sveikatingumo metus: „2013 - ieji – Sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“ Šia konferencija siekiama keisti atsakingų institucijų požiūrį į sveikatos sistemą – nuo brangiai kainuojančio pasekmių likvidavimo, ligų gydymo, žvilgsnį nukreipiant į sveikatingumą, ligų prevenciją.
Seimas 2013-uosius, nevyriausybinių organizacijų iniciatyva ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bei Pasaulio sveikatos organizacijos raginimą stabdyti tas ligas, kurios atsiranda dėl žmonių netinkamo gyvenimo būdo, paskelbė Sveikatingumo metais.
Sveikatingumo metai – tik pirmas žingsnis
„Nevyriausybinės organizacijos, kurios rengia šias konferencijas darbuojasi praktinėje sveikatinimo srityje ir konferencijos skirtos ne susirinkus pažiovauti ir burną aušinti ar kraujo krešumą nejudant didinti. Konferencijos tam, kad būtų permainos ir rezultatai, judėjimas į priekį pačiu aukščiausiu lygiu, Sveikatingumo metai – taip pat tam – kad būtų permainos ir rezultatai", - sakė konferencijos ir Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas.
Konferencijos iniciatorius atkreipė dėmesį į vieną unikalų reiškinį: „Paradoksalu, bet gyvenimo trukmė per krizę ilgejo kasmet vieneriais metais. Atrodo, kad ji turėjo trumpėti, juk žmonės patiria įvairių stresų, įvairuoja maisto kokybė, mažėja medikamentų prieinamumas“, – kalbėjo J. Dapšauskas ir pridūrė, kad ne mažiau svarbu nei ligų gydymas, kelio joms užkirtimas.
Lėtas rezultatas, bet milžiniška žala
Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Dangutė Mikutienė sakė: „Labai svarbu, kad šis Sveikatos metų nutarimas, netaptų tik popierine programa. Žmonės turi informacijos apie sveiką gyvenseną, bet jiems trūksta motyvacijos. Juk nuo vieno ar kito netinkamo veiksmo rezultatų iš karto dar nėra,b bet ilgainiui padaroma didelė žala. Puikus pavyzdys – energetiniai gėrimai: nuo vienos ar dviejų skardinių nieko nenutiks, bet ilgalaikiai rezultatai tikrai bus ne kokie. Kartais žmonėms pritrūksta valios sportuoti ar kitaip keisti gyvenimo būdą, bet turime orientuotis į ilgalaikį situacijos gerinimą, tad darbuotis šioje srityje yra be galo svarbu.“
Privalu keisti gyvenimo būdą
Į konferenciją iš Suomijos atvyko Peka Puska, kuris yra Pasaulinės širdies federacijos prezidentas. Jis taip pat buvęs neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir sveikatingumo skatinimo programų direktorius Pasaulio sveikatos organizacijoje. Profesorius P. Puska yra Andriejaus universiteto (Škotija) garbės daktaras ir Rusijos Gamtos mokslų akademijos akademikas.
Svečias iš Suomijos apie sveikatos klausimų situaciją kalbėjo: „Vystantis ekonomikai vis aktualesnis tampa sveikatingumo ir sveikatos klausimas. Žmonės vis rimčiau suvokia, kad sveikata yra labai svarbi. Visos pasaulio šalys galvoja apie tai, kaip stiprinti savo gyventojų sveikatą. Galime kontroliuoti užkrečiamas ligas ir pan., bet visuomenės sveikata yra labai aktualus klausimas, glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu. Ne bakterijos ir virusai, bet mūsų gyvenimo būdas tiesiogiai veikia mūsų sveikatą.“
Svečio teigimu, kiekviena šalis stato ligonines ir sveikatos centrus vėžio ir diabeto gydymui, bet kur kas efektyviau būtų užkirsti kelią šioms ligoms dar iki diagnozės. Pašnekovas užsiminė, kad būtina galvoti apie teisingos mitybos, žalingų įpročių įveikimo svarbą, mat mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kitų susirgimų, kuriems turi įtakos netinkamas gyvensena prevenciją.
„Tik ligonių statybos šių problemų neišspręs, būtina priimti tam tikrus sprendimus dėl visuomenės sveikatos“, – kalbėjo profesorius ir pridūrė, kad nėra stebuklingo būdo kaip pasiekti gerų rezultatų, bet privalu kompleksiškai žvelgti į problemą, viešinti aktualius aspektus ir nepritrūkti politinės valios svarbių sprendimų priėmimui.
Tarp žinių ir realybės – milžiniškas atotrūkis
Konferencijoje dalyvaujantis medikas akademikas Aurelijus Veryga apie sveikatingumo situaciją šalyje kalbėjo: „Turim baisų atotrūkį tarp žinojimo ir realaus gyvenimo. Anksčiau buvo galvojama, kad užtenka politikams prisistatyti situaciją, pasakyti, ką naujo ir gero mokslas gali pasiūlyti problemos sprendimui, o bet realybėje reikia dar dėl savo pasiūlymo „atstovėti“.
Mediko teigimu, dažnai politikoje susikerta tam tikri interesai ir tuomet jau ne mokslas tampa svarbiausiu, A. Veryga ironiškai pabrėžė, kad dažnai mokslininkams apskritai sunku kalbėtis su politikais.
