NT brokeris Tomas Rusakas pastebėjo, kad sodyba dažnai yra jau antrasis gyventojų įsigyjamas būstas.
„Todėl žmonės gali ir kelis metus ieškoti sodybos, kol galiausiai ją įsigyja.
Gyventojai renkasi dviejų tipų sodybas: nedidelius namelius už miesto, kurių kainos siekia iki 100 tūkst. eurų arba brangesnes ir didesnes sodybas, kurių kainos prasideda nuo 500 tūkst. eurų. Brangesnių sodybų pasirinkimas nedidelis“, – komentavo NT specialistas.
Anot jo, pasitaiko, kad brangių sodybų dokumentai būna netvarkingi.
„Dažnai pirkėjai randa gerą, gražią, brangią sodybą. Jai pinigų dažnai nori skirti ir tėvai, ir vaikai, kad sodyba būtų šeimos susibūrimo vieta. Tačiau problemų kyla dėl dokumentų.
Pasitaiko, kad prabangios sodybos būna pastatytos neleistinose vietose, pavyzdžiui, regioniniuose parkuose. O šiandien nelegalią arba savavališką sodybą įteisinti sudėtinga. Todėl dažnai radę gerą sodybos variantą pirkėjai turi atmesti būtent dėl netvarkingų jos dokumentų“, – įspėjo NT brokeris.
Perka sodybas, nes nori pabėgti iš butų
T. Rusakas pastebėjo, kad mažesnių ir pigesnių sodybų ieško žmonės, kurie gyvena butuose.
„Dažnai šeimai užtenka 3 kambarių buto, jiems nėra poreikio kraustytis į kotedžą ar namą. Tačiau vasarą ar savaitgalius šie žmonės norėtų praleisti gamtoje. Taigi, jie ieško sodybų sodų bendrijose arba tiesiog perka sklypą ir pasistato nedidelį rąstinį namuką.
Tokių NT objektų kainos nėra didelės. Pavyzdžiui, tuščias sklypas gali kainuoti iki 20 tūkst. eurų ir vėliau jau reikia daugiau investuoti statant sodybą. O sklypai su pastatais, kuriais jau galima naudotis gali atsieiti 60–70 tūkst. eurų. Dėl tokių pirkinių žmonės greičiau priima sprendimus“, – komentavo NT brokeris.
Anot jo, vilniečiai ieško sodybų, kurios būtų nutolusios apie 50 km nuo miesto.
„Jeigu žmonės perka brangesnes ir solidesnes sodybas, jos dažniausiai būna įsikūrusios, Molėtų, Trakų rajonuose, Labanore. Jos gali būti nuo miesto nutolusios ir 70–80 km.
Jeigu gyventojai sugalvojo įsigyti brangesnę sodybą, jie pirmiausia ima jos ieškoti, dairymasis gali užtrukti ir metus, kol jie keletą sodybų ir apžiūri. Galiausiai pirkėjai turi apsispręsti, iš kur ims lėšas sodybai. Žmonės turi arba parduoti kitą NT objektą, skolintis arba taupyti. Taigi išskirtinių objektų pirkimas ir pardavimas nebūna greitas“, – pastebėjo T. Rusakas.
Sodybų kainos
Portalas tv3.lt patikrino, už kiek NT portale Aruodas.lt galima brangiausiai ir pigiausiai įsigyti sodybą įvairiuose Lietuvos rajonuose.
Štai Kelmės rajone sodybą galima įsigyti už 4,3 tūkst. eurų. Sklypo plotas – 25 arai, o sodybos plotas – 80 kvadratinių metrų. Tačiau namui reikalingas remontas.
Utenos rajone sodybą galima įsigyti už 5 tūkst. eurų. Sklypo plotas siekia 77 arus, tačiau namui taip pat reikalingas remontas.
Ignalinos rajone sodybą galima įsigyti už 6 tūkst. eurų. Rastinio namo plotas siekia 100 kvadratinių metrų ploto, sklypo plotas – 57 arai.
Tuo metu už vieną brangiausių sodybų Molėtų rajone gali tekti pakloti ir 1 mln. eurų, ji naujos, 2014 metų statybos. Sodybos plotas 531 kvadratinis metras, ji turi 8 kambarius, 5 miegamuosius. Sklypo plotas siekia 167 arus.
Šilutėje Rusnėje sodybą galima įsigyti už 800 tūkst. eurų, sodybos plotas – 331 kvadratinis metras ploto, 8 kambariai. Sklypo plotas siekia 3468 arus.
Trakų rajone sodybą galima įsigyti už 750 tūkst. eurų, jos plotas 253 kvadratiniai metrai. Sodyba 2013 metų statybos, rastinės statybos. Sklypo plotas siekia 321 arą.
Sandorių skaičius
Registrų centro specialistai pastebėjo, kad atėjęs pavasaris atnešė šiltesnius orus, bet daugiau gyvybės į pastaruoju metu gerokai aprimusią šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinką neįpūtė. Vis dėl to, nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto sandorių kiekio vidurkio
„Kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje. Nepaisant to, šių metų pirmasis pavasario mėnuo pagrindinėse NT objektų kategorijose dar maždaug penktadaliu atsilieka nuo pastaruosius trejus metus stebėto sandorių kiekio vidurkio. Džiugina nebent tai, kad šių metų kovas pagal įregistruotų NT sandorių kiekį pralenkė pandeminius 2020-uosius“, – kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 8,8 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 17,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą (10,7 tūkst. NT objektų), bet 25,7 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų – 13,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 7,4 tūkst. butų sandorių. Vien tik per kovo mėnesį šeimininkus pakeitė 2,5 tūkst. butų – 16 proc. mažiau nei pernai kovą (3 tūkst. butų), bet 25,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (2 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota 2,1 tūkst. butų pardavimų, arba 18,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, Kaune – beveik 940 (11,8 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 540 (9,8 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 13 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 2,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per kovo mėnesį pasikeitė beveik 800 namų šeimininkai – 17,5 proc. mažiau nei pernai kovą (960 namų), bet 28,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (620 namų).
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų sandorių. Tik per kovo mėnesį įregistruota 3,9 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 22,5 proc. mažiau nei pernai kovą (5 tūkst. žemės sklypų), tačiau 22,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (3,2 tūkst. žemės sklypų).
