Kai kurie lietuviai ekonominio sunkmečio nepatiria – švaistosi pinigais, važinėja prašmatniomis mašinomis, atostogauja egzotiškuose kurortuose. Savo turtus jie kraunasi gabendami narkotikus, o vienas kitas net tampa narkobiznio vadeiva.
Klaipėdietis Rokas Karpavičius (30 m.) – aistringas sporto mėgėjas, motokroso ir vandens motociklų varžybų dalyvis ir prizininkas. Bet į Naująją Zelandiją jis nusidangino toli gražu ne dalyvauti dar vienose varžybose. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidento, verslininko Raimondo Karpavičiaus sūnus Rokas tolimajame krašte varė narkotikų biznį.
Naujosios Zelandijos policija Roką Karpavičių, įtartą kokaino kontrabanda, buvo sulaikiusi dar 1999 metais, tačiau sumokėjęs 100 000 dolerių užstatą jis pasislėpė nuo teisingumo.
2008 metais R. Karpavičius vėl atsidūrė Naujosios Zelandijos policijos akiratyje ir vėl už tą patį – jis įtariamas itin didelių kiekių narkotikų prekybos organizavimu.
Armonikierius prasilošė
1999 metais Naujosios Zelandijos teisėsaugininkai, surinkę duomenų, kad maždaug 4 asmenų grupė į šią šalį įvežinėja didelius kiekius kokaino, ėmėsi juos demaskuoti. Pareigūnas, apsimetęs kvaišalų pirkėju, susitiko su vienu įtariamųjų ir pareiškė norintis įsigyti 5 kilogramus kokaino. Jis buvo nusiųstas pas R. Karpavičių, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo tos grupuotės finansininkas ir pagrindinis organizatorius. Apsimetusiam pareigūnui jis liepė sumokėti 825 000 dolerių ir patikino, jog per keletą savaičių kvaišalai turėtų būti įvežti į Naująją Zelandiją.
Kvaišalus iš Kanados turėjo atgabenti kitas grupuotės narys – muzikantas ir buvęs kelių policininkas Antonis Martinas (50 m.), Naujosios Zelandijos gyventojas. Tačiau nuskridęs į Kanadą A. Martinas jam R. Karpavičiaus įduotus 100 000 dolerių sugebėjo prarasti net du kartus.
Pirmąjį kartą A. Martinas armonikos dėklą su pinigais per išsiblaškymą paliko vyriškų drabužių parduotuvėje ir tik sąžiningų darbuotojų dėka juos atgavo. Tiesa, parduotuvės vadybininkas apie neįprastai didelę pinigų sumą pranešė policijai. Vis dėlto A. Martinas sugebėjo policininkus apgauti – pamelavo, esą į Kanadą atvykęs pirkti itin retų Antigvos salos kupiūrų, o šiaip esąs keliaujantis muzikantas. Kad atrodytų įtikinamiau, savo armonika sugrojo keletą „Deep Purple“ kūrinių.
Vėliau teisme Kanados pareigūnai paliudijo, jog susižavėjo A. Martino talentu, tad nesuabejoję jo sukurpta istorija patarė būti atidesniam ir leido eiti savo keliais. Bet A. Martinas toli nenuėjo – užsuko į artimiausią kazino ir pralošė didžiąją dalį narkotikams pirkti skirtų pinigų...
Kai R. Karpavičius sužinojo, jog nebėra už ką pirkti kvaišalų, į Kanadą nusiuntė tokį Deividą Džoną Bleikį (40 m.), paliepęs jam atimti iš A. Martino likusius pinigus (apie 25 000 dolerių) ir parvežti į Naująją Zelandiją.
Teisme įtariamųjų advokatai tikino, esą nei A. Martinas, nei Dž. Bleikis nežinoję, kad pinigai skirti narkotikams, tad leidę juos savo reikmėms.
Pabėgęs pareikalavo užstato
Nors narkotikai taip ir nepasiekė kvaišalų pirkėju apsimetusio pareigūno, Naujosios Zelandijos teisėsaugai užteko įrodymų, kad keturi asmenys, tarp jų ir R. Karpavičius, atsidurtų teisiamųjų suole. Pirmosios instancijos teisme prisiekusieji nusprendė, jog kaltinamieji yra nekalti. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas tą sprendimą panaikino.
Tik va kol teismai aiškinosi aplinkybes, sumokėjęs užstatą R. Karpavičius suklastojo pasą ir pabėgo iš Naujosios Zelandijos. Teisėsaugininkai apstulbo, kai Voru pramintas R. Karpavičius netrukus per savo advokatą pareikalavo teismo... grąžinti sumokėtą užstatą. Besislapstantis bėglys įpareigojo savo advokatą „apginti jo gerą vardą“ ir atgauti pinigus, mat jis esąs nekaltas ir su jokiais narkotikais išvis nesusijęs...
Praėjus beveik 11 metų, Naujosios Zelandijos Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje R. Karpavičius minimas kaip tarptautinės narkotikų platinimo ir pinigų plovimo grupuotės vadeiva Europoje.
Naujosios Zelandijos teisėsaugininkai jau kuris laikas klausėsi R. Karpavičiaus ir Oklande gyvenančio Rolando Terenso Brauno (65 m.) telefono pokalbių. Garsiam naktiniam klubui vadovaujantis R. Braunas jau seniai siejamas su Kolumbijos narkotikų karteliais ir laikomas iš vienu pagrindinių narkotikų srauto į Naująją Zelandiją organizatoriumi.
Haris Poteris – išdavikas
Karštais narkodilerių pėdsakais kriminalistai pradėjo eiti po to, kai 2008 metais sausio mėnesį į Sidnėjų (Australija) iš Lietuvos buvo atsiųstos granitinės skluptūros, o jų viduje Australijos policija aptiko 28 kilogramus amfetamino. Paaiškėjo, kad tai ne pirma tokia siunta, pasiekusi Australiją, o į Naująją Zelandiją yra atkeliavusios net dvi panašios siuntos, ir visos siųstos to paties asmens.
Netrukus Naujosios Zelandijos policija užtiko ir seno pažįstamo R. Karpavičiaus pėdsaką. Galima sakyti, kad jį stebuklingai išdavė pats Haris Poteris... Mat knygos apie šio vaikų mėgstamo herojaus nuotykius nugarėlėje buvo aptikta kvaišalų. Ta knyga į Naująją Zelandiją buvo atsiųsta iš Ispanijos, o ant jos pareigūnai aptiko R. Karpavičiaus pirštų atspaudų.
Kaip išsiaiškino Australijos ir Naujosios Zelandijos teisėsaugininkai, R. Karpavičius jau kuris laikas slapstosi Ispanijoje, o jį lanko kiti tarptautinės grupuotės nariai.
Į tą narkotikų tinklą yra įsipainioję ir dar du lietuviai. Tauragiškis Martynas Cikas (32 m.), Lietuvoje gana žinomas futbolininkas, žaidęs „Tauro“ ir „Kauno“ komandose, su drauge Irina Mejeraite 2007 metais buvo atvykęs į Naująją Zelandiją paimti iš R. Brauno 2,3 milijono litų. Juos vėliau perdavė R. Karpavičiui. Pinigai buvo skirti atsiskaityti už sėkmingai pristatytą narkotikų siuntą.
R. Karpavičius žinomas ir Lietuvos teisėsaugai, bet mūsų šalyje teistas nebuvo. Nors jo ieškota daugiau kaip 10 metų, tarptautinė paieška taip ir nebuvo paskelbta.
Nigeriečiai verbuoja lietuvius
Tie, kurie nesugeba „prasimušti“ iki narkotikų biznio vadeivų, pasitenkina ir „mulų“ arba „gyvųjų konteinerių“ vaidmeniu. Už keletą tūkstančių litų jie nebijo rizikuoti ne tik patekti į pareigūnų rankas, bet ir mirti. Žinomas ne vienas atvejis, kai prarytas paketėlis su narkotikais skrandyje plyšta ir žmogus netrukus krenta negyvas.
Naujausias Lietuvos policijos „laimikis“ – 12 Lietuvos piliečių, tarptautinės kokaino kontrabandos grupuotės „mulų“. Šie asmenys iš Pietų Amerikos bei Afrikos skrandžiuose gabendavo kvaišalus į įvairias pasaulio šalis. Per tarptautinį tyrimą kartu su Šveicarijos ir JAV teisėsauga nustatyta, kad kontrabandą organizavo Nigerijos, Ganos ir Togo piliečiai, o jų sėbrų buvo visame pasaulyje – nuo Europos iki Pietų Amerikos.
Demaskuotoji nigeriečių narkoprekeivių grupuotė samdydavo Europos Sąjungos šalių piliečius gabenti narkotikams iš Pietų Amerikos, mat norint ten patekti jiems nereikalingos vizos, be to, jie kelia mažiau įtarimų negu afrikiečiai.
Minėtieji 12 Lietuvos piliečių, kurių tapatybės neatskleidžiamos, apsimesdavo turtingais verslininkais – gerai apsirengę, kurį laiką gyvendavo prabangiuose viešbučiuose, negailėdavo pinigų pramogoms. Paskui prisirydavo narkotikų, sėsdavo į lėktuvus ir vykdavo į Ispaniją, Šveicariją, Didžiąją Britaniją ar JAV. Ten visiems gerai žinomu būdu iš organizmo pašalindavo specialiose kapsulėse supakuotus narkotikus ir perduodavo siuntos jau laukiantiems vietiniams narkobiznio veikėjams. Suvilioti nemažų pinigų, į „mulų“ veiklą kai kurie įsitraukdavo net šeimomis.
Anot Lietuvos policijos departamento, į narkotikų kontrabandą gali būti įsivėlę maždaug 20 mūsų šalies piliečių. Iš 12 sulaikytųjų kai kurie teisėsaugai jau gana gerai žinomi, ne kartą teisti. Jauniausiam „mului“ 18 metų, vyriausiajam – daugiau kaip 40. Per operaciją iš sulaikytųjų paimta apie 14 kilogramų kokaino ir 3 kilogramai heroino. Maždaug 25 kilogramus kokaino jau buvo suspėta išplatinti Šveicarijos rinkoje, vadovaujant vienai afrikietei.
Tik faktai:
Dažniausiai lietuviai narkotikus gabena iš Pietų Amerikos šalių į Ispaniją, taip pat vadinamuoju Balkanų keliu – iš Afganistano.
Kasmet užsienyje sulaikoma apie 20 kvaišalus gabenančių Lietuvos piliečių.
Iš teisėsaugos institucijoms žinomų 195 pernai užsienyje sulaikytų asmenų tik 9 procentai buvo susiję su narkotikų disponavimu ir prekyba. Likusieji – su narkotikų kontrabanda.
Daugiausia Lietuvos piliečių sulaikyta gabenant kokainą. Penktadalis jų buvo „mulai“ arba „gyvieji konteineriai“ – narkotikus gabenantieji savo skrandžiuose.
„Mulų“ amžius labai įvairus – nuo 18 iki 60 metų. Dažniausiai narkotikus gabena 20–30 amžiaus asmenys.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
