P. Ramutis – Bansevičius laidoje „Verslo ritmu“ pasakojo, kad kosmoso tyrimuose šiuo metu labai didelis dėmesys yra skiriamas įvairiausiems nano palydovams. Pasak pašnekovo, dabar juos raketa tiesiog išmeta kosminėje erdvėje ir jie ten vartydamiesi įvairiai laksto. Pagrindinys mokslininkų uždavinys yra atsukti palydovus į saulę ar į kokią nors žvaigždę, objektą žemėje.
„Pjezo varikliai yra labai įdomūs. Pavaros turi kelis laipsnių laipsnius. Tai skaičius, kada jis gali suktis iš karto apie kelias ašis arba norimą ašį erdvėje. Taikant pjezo variklius, idėja gana paprasta. Paimam metalinę sferą, rutulį, ir su pjezo keitiklio pagalba, specialiai polirizuoto, kuriame specialiai padaryti elektrodai, ir jis yra kontaktas su ta sfera, tad mes galime sukti absoliučiai bet kokią ašį erdvėje“, - aiškino profesorius.
Pašnekovas tikino, kad naudojant šias technologijas, palydovas gali būti pasukamas labai tiksliai, ko įprastos sistemos nelabai leidžia.
„Yra pateikta paraiška Lietuvos išradimui ir vėliau, kai mėginsime gauti europinį patentą, manau, perspektyvos bus labai geros“, - kalbėjo P. Ramutis – Bansevičius.
Gruodį, kada į kosmosą bus paleistas KTU sukonstruotas palydovas „LitSat - 1“, bus išbandytos tik atskiros pjezo variklio dalys. Laidoje profesorius patikino, kad iki šiol vyksta eksperimentai, tačiau 2015 m. planuojama paleisti palydovus, kuriuose bus įdiegta pilna pjezo elektrinė orientavimo sistema.
