Eurostatas pateikia duomenis, kaip namų ūkiai kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje paskirsto savo išlaidas. Pagal tai matyti, kad Lietuvoje namų ūkis net 20,6 proc. skiria maisto produktams. Esame pirmi. O Europo Sąjungos vidurkis viso labo 11,1 proc.
Toliau didžiąją dalį Lietuvos gyventojai palieka mokėdami už komunalinius mokesčius, nuomą (15,6 proc. visų išlaidų). Tačiau Europos Sąjungos vidurkis – 24,5 proc., tad atsiduriame antroje nuo galo vietoje. Vadinasi, komunaliniams mokesčiams paliekame beveik mažiausiai Europoje.
10,7 proc. visų savo išlaidų lietuviai palieka automobilių remontui ir kurui, kai tuo tarpu pačios transporto priemonės įsigijimui skiriama vos 2,8 proc. išlaidų.
Baldams bei buitinei technikai namų ūkis Lietuvoje vidutiniškai skiria 6,5 proc. visų išlaidų, alkoholiui ir cigaretėms – 6,4 proc., drabužiams bei avalynei – 5,9 proc., restoranams ir kavinėms bei telekomunikacinėms paslaugoms po 2,7 proc., viešajam transportui – 1,6 proc., apsistojimui viešbučiuose – 0,7 proc., draudimui – 0,6 proc.
Galime įsigyti tik būtiniausias prekes?
„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad pagrindinė problema Lietuvoje – žemas vidutinis atlyginimas. O tai būtent reiškia, kad dauguma namų ūkių didžiąją dalį savo atlyginimo turi skirti būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Tai maistais, mokesčiai, transportas.
„Tuo tarpu ne pirmo būtinumo prekėms: poilsiui viešbučiuose, pramogoms, draudimui ir pan., paprasčiausiai nebelieka lėšų. Vakaruose, kur aukštesnis pragyvenimo lygis, didesnės pajamos, būtinosios išlaidos sudaro mažesnę dalį. Ten lieka lėšų ne pirmo būtinumo prekėms. Tad atitinkamai ir žmonės daugiau skiria investavimui, taupymui. Lietuvoje, iš vienos pusės. dėl žemesnio pragyvenimo ir pajamų lygio vyrauja gyvenimas šia diena ir taupymo tradicijų neturime. Iš kitos pusės, dėl visų sisteminių pokyčių Lietuvos gyventojai yra ne kartą nudegę, praradę santaupas. Žmonės dėl to nepasitiki galimomis taupymo ir investavimo galimybėmis ir dėl to linkę pravalgyti tas santaupas nei kažkaip kitaip spręsti tą klausimą“, – svarsto analitikė.
Pasak jos, nors tiesa, kad nemaža dalis regionuose gyvenančių šeimų negali įpirkti platesnio spektro prekių, reikėtų nepamiršti ir ekonominio raštingumo šeimos. Mat dalis žmonių tiesiog negeba susidėlioti prioritetų planuojant išlaidas.
„Maistui galbūt išleidžia net daugiau nei iš tikrųjų reikia ir nemažą dalį produktų išmeta. Trūksta žvelgimo į perspektyvą, ateitį, ieškojimo efektyvesnio būdo gyventi renkantis kitokius produktus. Pavyzdžiui, mėsos produktų dalis pirkinių krepšelyje yra nemaža, palyginus su kitomis šalimis mėsos vartojame nemažai, o mėsa yra nepigus produktas“, – paaiškina analitikė.
Tik 1 iš 10 valdo savo finansus
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tokia išlaidų struktūra nereikėtų stebėtis, nes viską lemia psichologija. Žmonės linkę daugiau reaguoti ir kreipti dėmesio į tai ko reikia šiai minutei, o ne ko gali reikėti po mėnesio ar dar vėliau.
„Kai kalbame apie tolimesnius tikslus, pavyzdžiui atsidėjimą pensijai, labai dažnai žmonės sako: aš nežinau, ar aš iš vis sulauksiu tos senatvės, ar man jai verta kaupti. Lietuviai vieninteliai ES taupyti nemėgsta ir jų taupymo norma neigiama. Vartojimas kyla, atlyginimai kyla ir mes sukamės į tokį ratą, kad vietoj to, jog atsidėtume, ar skirtume ateičiai, mėgstame suvartoti kuo greičiau šiandien“, – komentuoja ji.
Pasak finansų analitikės, atlikti jų tyrimai rodo, kad tik 1 iš 10 aiškiai supranta, kokias gauna pajamas ir, kaip jas paskirstyti tikslingai, kokia situacija bus po daugiau nei 6 mėnesių.
„Ir Lietuvos banko apklausos rodo, kad netekę pajamų, savo būtinas išlaidas padengti galėtų 5–6 proc. žmonių. Tai reiškia, kad žmonės nevaldo savo finansų, kad ir kaip mes norėtume. Yra įvairios programėlės, kurios galėtų padėti planuoti, bet jos nė nenaudojamos. Žmonės sprendžia emocionaliai, sprendžia šiandien ir į ateitį dar vis nemoka planuoti“, – nurodo J. Cvilikienė.
Tačiau ji pabrėžia, kad kalbant apie ekonominį neišprusimą reikėtų omenyje turėti skirtingas amžiaus grupes.
„Štai vyresnio amžiaus žmonės susiformavę įgūdžius. Pensinio amžiaus žmonės stebina ne vieną gebėdami susitaupyti ir suvaldyti tuos labai menkus finansus gana profesionaliai, o kuo esame jaunesnis ar atlyginimas didesnis, tuo daugiau sau leidžiame. Štai Amerikos jaunimas mano, kad tie, kurie planuoja finansus, yra labai nuobodūs žmonės“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, kadangi negalime planuoti, kas tiksliai nutiks mūsų gyvenime, netaupydami save pastatome į situaciją, jog atsidūrus finansinėje duobėje negalėsime suvaldyti situacijos.
