,,Šiemet vertinome ne tik išlaidas maistui, kaip praėjusiais metais, bet ir būstui bei transportui. Lietuvos sostinėje Vilniuje tos išlaidos keturių asmenų šeimai, gyvenančiai nuosavame 70 kv. metrų bute, sudaro 44 proc., Rygoje 47 proc., o Taline 29 proc.“, - pristatydama jo rezultatus žurnalistams sakė banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Maisto krepšelis, kurio kaina buvo skaičiuojama tyrimo metu, pasak O. Bložienės buvo sudarytas remiantis dietologų rekomendacijomis, o visi produktai suskirstyti į 7 grupes. Tačiau tyrimo metu buvo stebimos kainos didžiuosiuose prekybos centruose, todėl jo rezultatai neapima tų maisto produktų, kuriuos gyventojai įsigyja kitose parduotuvėse, turguose ar užsiaugina patys.
,,Kaip ir pernai, maisto krepšelis pigiausias Lietuvoje, brangiausias Rygoje. Pokyčiai buvo visose šalyse, o kainos augo nuo 3 iki 4 proc. Labiausiai maisto produktai pabrango Rygoje – tačiau taip pat tik apie 4 proc., todėl galime drąsiai sakyti, kad euro įvedimas Latvijoje įtakos maisto produktų kainų augimui didelės įtakos neturėjo“, – sakė O. Bložienė.
Finansų ekspertės teigimu, visose trijose šalyse gyventojai siekia sutaupyti maisto produktų sąskaita. Pavyzdžiui, Lietuvoje 38 proc. maisto produktų perkama su nuolaida, 16 proc. gyventojų renkasi apsipirkimo vietą pagal nuolaidas, 30 proc. vilniečių turi pasirinkę parduotuvę, tačiau ir joje dažniausiai perka produktus su nuolaida. Daugiausia nuolaidų maisto produktams taikoma Latvijoje, tad rygiečiai jomis naudojasi itin aktyviai. Lyginant, kokią atlyginimo dalį trijų Baltijos šalių sostinių gyventojai išleidžia būtinosioms išlaidoms, buvo atsižvelgiama į tai, koks atlyginimo vidurkis yra būtent sostinių gyventojų, o ne visos šalies atlyginimo vidurkis. ,,Įvertinus rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kainą, sumokamus komunalinius mokesčius ir išlaidas viešajam transportui, keturių asmenų šeima, turinti nuosavą senos statybos butą Rygoje šioms reikmėms išleidžia 2025, Vilniuje 1789, o Taline 1791 litą.
Tačiau Taline grynosios tokios šeimos pajamos pernai siekė 6163 litus, ir yra 2061 litu didesnės negu Vilniuje bei 1857 litais didesnės negu Rygoje“, - sakė O. Bložienė. Kadangi absoliuti Baltijos šalių sostinių gyventojų išlaidų suma yra panaši, o pajamos skirtingos, matyti, kad Talino gyventojams kitoms reikmėms lieka daugiau pinigų negu vilniečiams ir rygiečiams. ,,Todėl Estijos sostinės gyventojai turi galimybę didesnę biudžeto dalį skirti aprangai, būsto įrengimui, sveikatos priežiūrai, edukacijai ir laisvalaikui“, – konstatuoja Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė.
