Apie lietuviško domeno istoriją ir pastangas puoselėti lietuvių raidyną interneto varduose kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro vadove Daiva Tamulioniene.
– Lietuva šiais metais švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį, o lietuviškas interneto vardas taip pat skaičiuoja daugiau kaip ketvirtį amžiaus. Gal galite prisiminti lietuviško domeno istoriją?
– Lietuviško domeno istorija prasidėjo 1992 m. birželio 3 d., kai Oslo universiteto teikimu organizacija IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) įkūrė .lt domeną. 1994 m. .lt domeno administravimas perduotas Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centrui, kadangi organizaciniu ir techniniu požiūriu jis buvo labiausiai pasirengęs atlikti aukščiausio lygio domeno administravimo funkcijas.
Kalbant apie procedūrinio reglamentavimo istoriją, Norvegijos administratoriaus nustatytos pradinės taisyklės labai ribojo domenų registraciją. Domenus galėjo turėti tik organizacijos, o domeno vardą turėjo sudaryti mažiausiai 3 simboliai. Tiesa, buvo keletas išimčių dėl vardų, sudarytų iš dviejų simbolių.
Vietovardžiai galėjo būti tik savivaldybių domenų varduose, o valstybių pavadinimai – rezervuoti tų valstybių ambasadoms.
Vystantis internetui ir augant poreikiui, domenų registracijos taisyklės buvo palaipsniui liberalizuojamos. 2000 m. panaikintas draudimas turėti domenus privatiems asmenims atvėrė galimybę registruoti interneto vardą kone kiekvienam. Kompleksinį taisyklių peržiūrėjimą stengiamės atlikti kuo rečiau. Tai užtikrina sistemos stabilumą ir geresnį paslaugų teikėjų procedūrų suvokimą.
2007 m. įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas, kuriuo panaikinti bet kokie apribojimai dėl dviraidžių domenų vardų, automatizuotas domenų įkūrimo ir valdymo procesas, tiksliau apibrėžti procedūrų atlikimo terminai. 2014 m. pradėta taikyti nauja procedūrinio reglamento redakcija, pagal kurią be kitų pakeitimų atsirado daugiamečio (iki 5 metų) domenų registravimo galimybė.
Pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt ir vu.lt buvo įkurti 1993 m., o po šešiolikos metų 2009 m. įkurtas šimtatūkstantasis domenas. Šiuo metu yra apie 192 tūkst. lietuviškų domenų.
Struktūriniu požiūriu .lt domeną nuo 1994 m. visą laiką administravo Kauno technologijos universiteto padalinys: pradžioje jis vadinosi Skaičiavimo centru, po to – Informacinių technologijų plėtros instituto Interneto paslaugų skyriumi, vėliau – Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centru, o nuo 2018 m. kovo 1 d. – Interneto paslaugų centru.
Žinoma, žurnalistai žiniasklaidoje dažnai trumpina pavadinimus, tad nenuostabu, kad kartais mus pavadina domenų registro tarnyba arba tiesiog DOMREG. Galbūt taip yra todėl, kad nuo pat veiklos pradžios naudojame interneto bendruomenei paprastesnę santrumpą DOMREG ir interneto svetainę domreg.lt. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad DOMREG atspindi administratoriaus paslaugas žymintį prekių ženklą, bet .lt domeno administratorius yra Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras.
– Praėjusiais metais pasirašėte sutartį su tarptautine Interneto korporacija skirtiesiems vardams ir numeriams (angl. Internet Corporation of Assigned Names and Numbers, ICANN). Kuo šis susitarimas svarbus?
– Pirmiausia, tokiu būdu yra formalizuoti santykiai su pasaulinį internetą valdančia organizacija. Pasirašytu dokumentu faktinis .lt domeno administravimas papildytas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Toks statuso įtvirtinimas turi praktinės reikšmės, kadangi 2016 m. .lt domeno administravimo paslauga LR Vyriausybės nutarimu pripažinta turinčia ypatingos svarbos.
Pagrindinė DOMREG užduotis – nepertraukiamas domenų vardų sistemos veikimas ir sąveika su pasauliniu internetu. Todėl KTU vadovybė skiria didelį dėmesį .lt domeno administravimo veiklai.
– Kada ir kodėl atsirado galimybė kurti domenus su savitomis lietuviškomis raidėmis? Ar tokie domenai tapo populiarūs?
– Kad lietuviški interneto vardai būtų tikrai lietuviški trūko galimybės domenus registruoti su lietuviškais diakritiniais ženklais. Tokia techninė galimybė atsirado 2003 m., internetą valdančiai ICANN organizacijai patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Name) dokumentus, skirtus koduoti ir atvaizduoti savitąsias nacionalines raides interneto varduose.
Atsižvelgdamas į gana dažnai lietuvių kalbos žodžiuose naudojamus diakritinius ženklus Kauno technologijos universitetas pritarė iniciatyvai sukurti daugiakalbę domenų vardų sistemą, kuri leido puoselėti etnokultūrinį identitetą bei padaryti ją patrauklesnę platesniam vartotojų ratui. Nuo 2004 metų kovo 30 dienos galima įkurti domenus su savitomis lietuviškomis raidėmis.
Nors pavyko išspręsti sudėtingus IDN sistemos diegimo klausimus, pagrindine problema išliko žmonių įprotis rašyti „šveplai“. Pradžioje nebuvus techninių galimybių naudoti savitąsias lietuviškas raides telekomunikacijai, vartotojai įprato rašyti jas keisdami įprastomis lotynų abėcėlės raidėmis. Tiek taisyklinga, tiek „švepla“ žodžių vartosena elektroninėje aplinkoje dabar atspindi žmonių pasidalijimą į dvi grupes: vieni ignoruoja diakritinius ženklus dėl susiformavusio įpročio, kiti – principingai naudoja visą lietuvišką raidyną nuo pat tokios galimybės atsiradimo.
Atsakant į klausimą, ar domenai su savitomis lietuviškomis raidėmis yra populiarūs, reikėtų galvoje pirmiausia turėti susiformavusius vartotojų įpročius rašyti „šveplai“, ne tik interneto vardus, bet ir elektroninius laiškus ir trumpąsias SMS žinutes. Kaip visi žinome, vartotojų įpročius keisti ypatingai sunku.
Domenų vardai su savitomis lietuviškomis raidėmis registruojami tokia pačia tvarka, kaip ir kiti interneto vardai, t. y. pagal .lt domeno procedūriniame reglamente apibrėžtus reikalavimus, tačiau IDN domenų skaičius siekia tik apie 1 proc. nuo viso .lt domenų skaičiaus.
– Sakykite, ar ir kitose valstybėse interneto vardai su tos valstybinės kalbos abėcėlės savitomis raidėmis nėra labai populiarūs kaip Lietuvoje? Kaip Lietuva atrodo pagal IDN domenų skaičių lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis?
– Interneto vardai su tos valstybinės kalbos abėcėlės savitomis raidėmis labai populiarūs Rusijoje ir Kinijoje bei kitose ne lotynišką raštą naudojančiose šalyse.
Europos Sąjungos šalyse daugiausiai domenų su savitomis abėcėlės raidėmis registruojama Danijoje (apie 5,5 proc. nuo visų registruotų šalies domenų), Švedijoje (apie 5 proc.) ir Vokietijoje (apie 4 proc.). Nemažai IDN domenų registruojama Vengrijoje (apie 3,4 proc.), Suomijoje (apie 3,1 proc.), Austrijoje (apie 2,4 proc.) ir Estijoje (apie 2,3 proc.). Kitose Europos sąjungos šalyse, kaip ir Lietuvoje, IDN domenai nėra labai populiarūs ir sudaro iki 1 arba kiek daugiau nei 1 proc. nuo visų registruotų šalies domenų.
– Be nacionalinių, t. y., valstybę identifikuojančių (angl. Country Code Top-Level Domains, ccTLD) domenų atsirado labai daug bendrinių domenų (angl. Generic Top-Level Domains, gTLD). Jūsų nuomone, kokią įtaką tai daro nacionaliniams domenams ir jų svarbai?
– Tai, kad leidžiama registruoti daugiau interneto vardų su skirtingomis ir tam tikras veiklos sritis, o ne tik valstybes atspindinčiomis galūnėmis, mano nuomone, yra gerai. Didesnė konkurencija visada yra sveikas dalykas. Be to, bendrinius domenus galima įkurti iš bet kurios šalies, o tai apriboja kai kurių nelabai demokratiškų valstybių užmačias valdyti internetą.
Žinoma, tam tikra grėsmė valstybę identifikuojantiems interneto vardams dėl atsiradusios galimybės registruoti bendrinius yra. Bet taip pat pastebime ir kitą tendenciją: pirmiau registruojamas .lt domeno vardas, ypač kai Lietuva yra tikslinė verslo rinka, o paskui – kitas, dažniausiai su verslo sritimi susijęs bendrinis interneto vardas. Daugelis supranta, kad lietuviškas domenas geriau atspindi vykdomos veiklos teritoriją ir suteikia patikimumo bei solidumo. Pavyzdžiui, jeigu fotografas Lietuvoje atidaro savo studiją, jis paprastai rinksis lietuvišką domeną savo interneto svetainei, nes tikėsis pritraukti daugiau klientų iš Lietuvos, kurie naršyklės adreso eilutėje rinkdami vardą kone automatiškai prideda .lt galūnę. Jeigu vis tik fotografas pasirinktų tik .photo, .photos ar .photography domeną, tikėtina, kad dalį lietuvių gali prarasti arba sukelti jiems nepatogumų pasiekiant interneto svetainę.
– Yra diskutuojama galimybė registruoti domenus, kurie būtų sudaryti iš jaustukų (angl. emoticon, emoji). Dėl kokių priežasčių tokiai idėjai nepritariama ir kokia jūsų nuomonė?
– Galbūt jaunimui tokie domenai ir būtų patrauklūs, tačiau kiltų labai daug techninių sunkumų administruojant tokius domenus. Vadinamieji emotikonai yra labai panašūs vienas į kitą, dažnai juos sunku atskirti net vizualiai, o skirtingos operacinės sistemos šiuos simbolius skirtingai koduoja ir interpretuoja, todėl kol kas tokios idėjos buvo atsisakyta.
