Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio paminėjimas įtrauktas į prestižinį 2004-2005 metų UNESCO minimų datų sąrašą, kuriame yra pasaulio kultūrai, švietimui ir mokslui nusipelniusių žmonių bei įvykių jubiliejinės datos.
Kaip BNS pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Generalinė sekretorė Asta Dirmaitė, šį savaitgalį, Paryžiuje vykstančios UNESCO Generalinės asamblėjos sesijoje buvo priimtas Lietuvos pasiūlymas įtraukti spaudos atgavimo 100-metį į 2004-2005 metų minėtinų kultūros įvykių kalendorių.
Kandidatūras į UNESCO minimų datų kalendorių 189 UNESCO valstybės narės pateikia kas dvejus metus.
Seimas liepos 3 dienos nutarimu paskelbė 2004-uosius kalbos ir knygos metais ir pasiūlė Vyriausybei kitų metų Valstybės biudžeto įstatyme skirti lėšų minėjimo programai įgyvendinti.
Programa numato tarptautines mokslines konferencijas, kilnojamąją parodą, skirtą eksponuoti Lietuvos ir užsienio visuomenei, elektroninės informacijos muziejų, kai kurių vertybių iš užsienio susigrąžinimą ir pristatymą Lietuvos visuomenei, paminklų inicijavimą bei projektavimą, asmenybių įamžinimo darbus (tarp jų - knygnešių kapaviečių tvarkymus) ir kita.
Lietuvos kandidatūros į minėtąjį sąrašą buvo įtrauktos jau tris kartus: 1996-1997 metams Martyno Mažvydo katekizmo išleidimo 450-osios metinės, 1998-1999 metams Adomo Mickevičiaus 200-osios gimimo metinės, 2002-2003 metams - Ignoto Domeikos 200-osios gimimo metinės.
Po 1863 metų sukilimo Lietuvoje Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis.
Vietoj lotyniškų rašmenų buvo įvesta kirilica, tačiau slapta iš užsienio į Lietuvą buvo gabenamos knygos ir lotyniškais rašmenimis. Keli tūkstančiai knygnešių buvo suimti, nemažai jų buvo ištremta į Sibirą.
Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą caras Nikolajus II panaikino 1904 gegužės 7-ąją.
Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
BNS
