Ir nors turi savo kambarėlį, į kurį lankytojams užsukti nevalia, jame, pasak Tautvydo Bitino, slepiasi itin retai.
„Štai šita gyveno grožio salone, tačiau kai jis buvo uždarytas, atsidūrė gatvėje. Štai šią su dviem vos gimusiais vaikučiais paliko prie prieglaudėlės. Antai ta mėgsta prašinėti, kad ją pavaišintų, nors lankytojams savo kačių maitinti neleidžiame, o skambaliuką ant baltukės kakliuko pakabinome, kad galėtume ją rasti, kai pasislepia, nes ji nieko negirdi“, – savo augintinių istorijas pasakoja Tautvydas, vienas iš „Kačių kavinės“ Vilniaus centre sumanytojų. Ir priduria: „Viso šio pulko vyriausiasis – štai tas ryžiukas, kuris pas mus atsirado pirmas, dar tada, kai vyko remontas. Visus užkaborius patikrino, todėl ir jaučiasi kaip tikras šeimininkas“.
Pasak Tautvydo, iš pradžių gyvūnų prieglaudėlių šeimininkai abejojo, ar leisti katytėms „dirbti“, tačiau po to, kai pamatė, kaip jos įsikūrė mažiau negu prieš du mėnesius atidarytoje kavinėje, nerimauti nustojo. „Palyginus su tuo, kaip jos gyvena anksčiau, čia katytės tikriausiai jaučiasi lyg 5 žvaigždučių viešbutyje – pamaitintos, išmyluotos, nuolat prižiūrimos veterinarų“, – sako jis.
Savo augintinių lankytojams nedovanoja
Kavinėje įsikūrusios mėgstančios žaisti ir bendrauti su žmonėmis murklės. ,,Nors kartais jos ir aiškinasi savo santykius, tikrai ne peštukės", - pasakoja jaunas vyras. Tačiau lankytojams atsivesti savo augintinių negalima, kad netyčia iš gatvės kartu neatneštų ir kokios nors ligos.
Išsinešti ypatingai patikusios katės taip pat negalima, nes jos, pasak Tautvydo, jau tapo kavinės sumanytojų ir čia dirbančių žmonių šeimos narėmis. „Šeimos nariai juk nedovanojami. Tačiau džiaugtis jų draugija ir grožėtis jomis – galite kiek širdis geidžia“, – sako vienas iš dviejų ne visai įprastą verslą pradėjusių vyrų.