Kai kurie mūsų šalies Baudžiamojo kodekso straipsniai yra unikalūs, nes į vieną gretą stato ir motinas, ir žudikus. Pirmą kartą šalyje laisvės atėmimu buvo nubausta motina už tai, kad apgaule pasididino motinystės išmokas. Ji bausmę turės atlikti kartu su moterimis, baustomis už žiaurius ir sunkius nusikaltimus.
Tauragiškės atvejis jau kelintą kartą apnuogino lietuviškos baudžiamosios teisės klaidas. Nors mama už tokį prasižengimą laisvės atėmimu baudžiama pirmą kartą, panašių atvejų, kai už menkus nusikaltimus žmonės sodinami į kalėjimus, Lietuvoje būta ir anksčiau.
"Vaistų turistai"
Dar prieš keletą metų už valerijonų buteliuką, įvežtą iš užsienio į Lietuvą, grėsė žiauri ir nelogiška bausmė. Baudžiamajame kodekse buvo straipsnis, pagal kurį asmuo, į Lietuvos teritoriją įvežęs vaistus, kuriuose yra psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų.
Įstatymo kūrėjai, norėję tokiomis griežtomis baudomis kovoti su narkotikų prekeiviais, nepagalvojo, jog šis straipsnis gali būti taikomas ir pensininkams arba ligoniams.
2004-2005 m. dauguma lietuvių rusiškų vaistų buvo priversti ieškoti Kaliningrado srityje, nes kai kurie rusiški medikamentai buvo išbraukti iš Lietuvoje registruotų vaistų sąrašo. Išgirdę, kad kaimyninėje šalyje tokio pat poveikio vaistai kelis kartus pigesni nei Lietuvoje, į Kaliningrado sritį tuomet traukė ne vienas pensininkas ar namų šeimininkė.
Ligoti senyvo amžiaus žmonės greitai pradėjo tapti ne tik vaistų, bet ir narkotinių medžiagų kontrabandininkais. Už buteliuką valokardino ar korvalolio, kuriuose yra psichotropinių medžiagų, jie sėsdavo į teisiamųjų suolą kaip rimti nusikaltėliai.
Klaipėdos teritorinės muitinės vyr. inspektorė ryšiams su visuomene Rasa Rentauskienė prisiminė, kad reikalai pajudėjo po to, kai vienas klaipėdietis, per muitinę vežęs buteliuką "Korvalol" vaistų, pasienyje buvo sulaikytas kaip nusikaltėlis. Vyras savo istoriją viešino per spaudą, televizijos laidas. Tuomet prokurorai muitinės darbuotojams rekomendavo "vaistų turistams" taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir bausti piniginėmis baudomis.
Senos lempos svarbiau už medžius
Keistos baudos už tam tikrus nusižengimus numatytos ir tame pačiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Pavyzdžiui, už medžių nukirtimą gali būti skirta 350 Lt bauda, o už kelių perdegusių lempų laikymą mokyklos patalpose bauda jau gali siekti ir 500 Lt.
Taip praėjusią savaitę atsitiko Palangoje. Už perdegusių lempų laikymą mokykloje asmeninėmis baudomis po 500 Lt buvo nubausti du pedagogai. Jas mokytojams skyrė Palangos miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis inspektorius Remigijus Buožius. Tuo metu praėjusią vasarą olandams už tai, kad šie šalia J. Basanavičiaus gatvės iškirto 9 medžius, trukdžiusius jų statomam atrakcionų parkui, inspektorius skyrė tik 350 Lt baudą.
Pats inspektorius dienraščiui teigė, jog abiem atvejais skyrė minimalias bausmes.
"Pakeisti įstatymus ir juose numatytas bausmes - ne mano galioje. Aš tik pritaikau straipsnius už tam tikrus nusižengimus. Abiem jūsų minėtais atvejais straipsniuose nebuvo numatyta įspėjimo galimybė, todėl teko bausti. Beje, olandai sumokėjo ne tik 350 litų baudą, kaip dabar spauda trimituoja, jiems teko atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri buvo įvertinta 19 tūkstančių litų. Na, o nebausti pedagogų taip pat neįmanoma, juk jie mokymo įstaigose laikė aplinkai pavojingas, kenksmingas medžiagas", - motyvus vardijo R. Buožius.
Galima ir nebausti
Nors skelbiama, kad įstatymai visiems vienodi, Lietuvoje vis tiek yra lygesnių už lygius. Pavyzdžiui, dėl pinigų pasisavinimo ir iššvaistymo per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį kalėjime sėdėjo vos keli bankininkai, savo laiku sugebėję iš tautiečių pasisavinti šimtus milijonų litų.
Kai kurių bankininkų bylos buvo nutrauktos sukakus senaties terminui, kiti išteisinti nesurinkus kaltės įrodymų.
Dabar jau neegzistuojantys bankai indėlininkams liko skolingi nuo 14,5 iki 350 mln. Lt.
"Tikiuosi, kad mamos nepasodins"
Stasys ŠEDBARAS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas:
Užregistravau Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma neteisėtai pašalpas pasididinusias mamas bausti ne laisvės atėmimu, o piniginėmis baudomis. Seimas po pateikimo pataisoms pritarė, jas priimti turėtų iki metų galo. Manau, kad pataisos bus priimtos, nes visi supranta, kad kišti į kalėjimus motinas su mažais kūdikiais už motinystės pašalpų pasididinimą yra per žiauri bausmė.
Klaida aš vadinu tą tvarką, kai motinoms buvo įstatymiškai suteikta galimybė apgaudinėti valstybę. Kas žino, gal tuomet, kai Seimas patvirtino tokią tvarką, parlamentarai rūpinosi savo moterimis, o kiti į tai pažiūrėjo pro pirštus. Klaida ir tai, kad motina, auginanti mažą kūdikį, yra baudžiama laisvės atėmimu nenumatant jokių kitų alternatyvų. Esu beveik įsitikinęs, jog mano registruotos pataisos bus priimtos ir jas bus galima atgaline tvarka taikyti tai tauragiškei motinai, tapusiai per griežtų įstatymų auka. Manau, kad nuo kalėjimo ją pavyks apsaugoti.
Pataisose numatyta bauda už tokius pažeidimus sieks iki 40-60 tūkstančių litų. Tiesa, tiek teks mokėti, jei teismas skirs maksimalią galimą baudą. Sutikite, tokios sumos privers žmogų susimąstyti.
"Lemia aplinkybės"
Prof. Vytautas PIESLIAKAS, vienas iš dabartinio Baudžiamojo kodekso rengėjų:
Rengdami dabar galiojantį Baudžiamąjį kodeksą domėjomės Vakarų Europos šalių patirtimi. Skaitėme Vokietijos, Skandinavijos šalių, Lenkijos, Nyderlandų kodeksus. Apibendrinę kai ką pritaikėme Lietuvai. Atsižvelgėme ir į Lietuvos baudžiamąją teisę, mūsų tradicijas, nes nusikaltimo pavojingumo supratimas gali būti įvairiose valstybėse nevienodas. Naujas Baudžiamasis kodeksas Lietuvai buvo būtinas, nes buvo pasikeitęs laikmetis, ekonominė situacija. Kita vertus, juk ne mes tą 1961 metų kodeksą kūrėme, jis buvo nukopijuotas nuo Rusijos, o naują kodeksą rengėme sau, savo šaliai. Daug nuostatų reikėjo keisti iš esmės, per šitiek metų atsirado naujų problemų, kurios iki tol nebuvo reguliuojamos įstatymais.
Bausmės, kurias numato Baudžiamojo kodekso straipsniai skiriamos atsižvelgus į tai, kokio sunkumo yra nusikaltimas. Jie skirstomi į 4 kategorijas: nesunkų, apysunkį, sunkų ir labai sunkų. Už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus gali būti skiriamos kelių rūšių bausmės - nuo laisvės atėmimo iki kitų bausmių. Už sunkius ir labai sunkius yra skiriamas laisvės atėmimas. Kodėl, regis, už nesunkius įstatymų pažeidimus skiriama bausmė laisvės atėmimas - taip pat galima paaiškinti. Teismas taiko Baudžiamajame kodekse numatytas bausmes. Sankcijos numato bausmes nuo - iki. Tai yra, pavyzdžiui, nuo 2 iki 8 metų, nuo 8 iki 20 metų ar iki gyvos galvos. Kokia bausmė bus skirta, sprendžia teismas atsižvelgdamas į įvykdyto nusikaltimo faktines, lengvinančias ir kitas aplinkybes.
Negaliu komentuoti tauragiškės mamos, neteisėtai pasididinusios motinystės išmokas ir už tai nubaustos, atvejo, nes nesu susipažinęs su byla. Tai, kad po šios istorijos Seimas puolė rengti Baudžiamojo kodekso pataisas, kalba ne apie kodekso, bet apie valdžios veiklos spragas. Manau, kad Seimas baiminasi visuomenės spaudimo ir to ažiotažo, kurį sukėlė viešumas.
Įspūdingiausios bausmės
Lietuvos akcinis inovacinis bankas. Skola indėlininkams - 350 mln. litų. 1995 m. banko valdybos pirmininkui Artūrui Balkevičiui ir viceprezidentui Eugenijui Verbavičiui iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto švaistymo stambiu mastu. 2003 m. byla nutraukiama nesurinkus kaltės įrodymų.
"Litimpeks" bankas. Skola indėlininkams - 213 mln. litų. 1995 m. sulaikyti banko valdybos pirmininkas Gintautas Preidys ir tarybos pirmininkas Jonas Mackevičius jiems pateikus įtarimus dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu. 2001 m. byla nutraukiama nesurinkus kaltės įrodymų.
Vakarų bankas. Skola indėlininkams - 52 mln. litų. 1997 m. banko vadovui Petrui Kravtui ir viceprezidentui Ričardui Taraškevičiui pateikti kaltinimai dėl 48 mln. litų iššvaistymo.2005 m. teismas abu bankininkus išteisina.
"Aurabankas". Skola indėlininkams - 40 mln. litų. 1995 m. sulaikomi banko vadovas Vidmantas Kudarauskas ir akcininkai Liudas Getautas, Raimundas Kiauleikis, Aidas Kudirka. 2002 m. byla nutraukiama dėl senaties.
Bankas "Nida". Skola indėlininkams - 25 mln. litų. 1995 m. bankininkėms Vidai Januškevičienei ir Romai Narečionienei iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto iššvaistymo. 2003 m. teismas pritaiko amnestiją ir abi moteris išteisina.
Vaida JUTKONĖ
