Lietuvos literatūros pasaulyje – intriguojantis naujiena – romantikos kupinas mistinis romanas „Emos sala“. Jo autorė, debiutuojanti rašytoja Gražina Karaliūnė, tikina, kad jis pakartos „Saulėlydžio“ sagos sėkmę.
Gražinos Karaliūnės slapyvardžiu prisistatanti knygos autorė slepia savo asmenybę ir sako neabejojanti, kad tai naudingiau knygai: „Visi autoriai viešinasi, demonstruojasi, o aš nenoriu, tegu žmonės vertina ne mane, o knygą“.
Romanas pasakoja apie jauną merginą Emą. Niekada nemačiusi tėvo ir palikta į Airiją išvykusios motinos ji gyvena su skurdžiai besiverčiančia teta. Neišgalėjusi susimokėti už mokslus mergina buvo priversta mesti studijas ir susirasti darbą. Iškentusi pusmetį nesėkmingų darbo paieškų ir atvirų pasityčiojimų ji pagaliau randa išsvajotąjį darbą. Mergina tampa paslaptingo gražuolio Jorgio sūnaus aukle. Darbo vieta – didingas, ežero pakrantėje stūksantis dvaras, gaubiamas ne tik nuolat tvyrančio magiškai tiršto rūko, bet ir tamsių paslapčių bei klampių intrigų, apversiančių Emos gyvenimą aukštyn kojomis.
„Perskaičiau „Saulėlydį“ ir pagalvojau: O kas čia tokio ypatingo? Nieko ten nėra, tiktai siužetas. Aš galiu parašyti ne prastesnį lietuvišką „Saulėlydį“. Ir parašiau“, – sako G. Karaliūnė.
G. Karaliūnė turi didelių ambicijų ir nori „Emos salą“ paversti kino filmu. „Žinoma, ne lietuvišku. Lietuviai nesugebės iš mano siužeto sukurti gero filmo – čia nėra tinkamų artistų. Amerikoje skurdu su scenarijais. Neabejoju, kad mano siužetą jie paims mielu noru“, – teigia ji.
