Dėl valstybės žemės susipyko du pagryžuviškiai. Vienas, žemę nuomojęs iš valstybės, ją pernuomodavo kaimynui. Kai nuomotojas pakėlė kainą, nuomininkas nesutiko brangiau mokėti. Nuomotojas pranešė policijai dėl suniokotų jo sklypo riboženklių. Nuomininkas užarė rudenį pasėtus javus. Ir užbaigė konfliktą.
Paprašė mokėti brangiau
Į redakciją kreipėsi pagryžuviškis Vladas Vasiliauskas. Iš valstybės jis nuomojasi tris hektarus žemės. Pavengrio kaime esantį 1,77 hektaro plotą pagryžuviškis pernuomavo kaimynui Algirdui Žukauskui. Šis ūkininkas dirbo žemę ir deklaruodavo pasėlius. O V.Vasiliauskui mokėdavo po 150 litų per metus už vieno hektaro nuomą. Sandėris tęsėsi penketą metų.
Praėjusių metų rudenį V.Vasiliausko paprašė išnuomoti žemės kitas ūkininkas. Jis siūlė už hektaro nuomą šimtu litų daugiau.
V.Vasiliauskas apie tai pasakė A. Žukauskui. Tačiau šis nesutiko brangiau mokėti. Tuomet jo paprašyta nesinaudoti žeme. Deja, ūkininkas jau buvo apsėjęs savo dirbamą plotą žieminiais kviečiais.
Neliko riboženklių
Šį pavasarį, važiuodamas pro Pavengrio kaime esančią savo žemę, V.Vasiliauskas pamatė, jog nėra jo sklypo riboženklių. Jo tvirtinimu, anksčiau jo žemę nuo kaimynų skyrė metaliniai kuolai. Ariant lauką jie, matyt, buvo išrauti.
Vasiliauskai nusivežė į sklypą medinius kuolus. Juos įkalė į žemę. Bet po kurio laiko nuvažiavęs į Pavengrio kaimą, rado ne žaliuojančius kviečius, o iškultivuotą juodą žemę. Mediniai kuolai taip pat buvę išmėtyti.
Išsigandęs, kad gali neatsekti savo sklypo ribų, V.Vasiliauskas nuvažiavo pasiskųsti Nacionalinės žemės tarnybos specialistams. Čia išgirdęs, jog turi kreiptis į policiją, nes jam, kaip tiesioginiam sklypo nuomininkui gresia atsakomybė.
Policija kaltų nenustatė
Policijos komisariato tyrėjas išklausė abi puses. Ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes nenustatė teisės pažeidimo požymių. A.Žukauskas paaiškino, kad kuoleliai buvo sukalti pagal preliminarius matavimus.
Kadangi žemė – valstybės, geodeziniai matavimai dar neatlikti. Kai atliekami geodeziniai matavimai, patikslinamos ribos ir įkasami gelžbetoniniai riboženkliai.
Redakcijai ūkininkas taip pat tvirtino nematąs savo kaltės. Jis atnešė prieš keletą metų su V.Vasiliausku pasirašytą žemės nuomos sutartį. Gegužės 15 -ąją baigėsi penkerių metų nuomos terminas. Todėl suaręs žemę ir palikęs tokią, kokią išsinuomavo. Tegu Vasiliauskai sėja ką nori.
„Gaila buvo užarti žiemkenčius, – sakė A.Žukauskas. – Rudenį pirkau geros sėklos. Kainavo brangiai. Nepigūs ir degalai. Patyriau nemažus nuostolius. Bet norėjau užbaigti konfliktą. Todėl atsisakiau šio žemės ploto.“
Vedėja kalba apie atsakomybę
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėja Danutė Puidokienė „Kelmės kraštui“ tvirtino, jog už riboženklių panaikinimą žemės nuomininkui gresia administracinė atsakomybė. Informavus, jog V.Vasiliauskas kreipėsi į policiją, vedėja sakė iš komisariato jokio rašto negavusi. Girdėjusi, jog pats V.Vasiliauskas nenori tolesnio tyrimo.
Sužinojęs apie tai iš redakcijos V.Vasiliauskas tą pačią dieną nuvežė atsakymą iš policijos į žemės tarnybą.
Nuomoti negalėjo, bet subnuomininkas deklaravo
Pasak D. Puidokienės, V.Vasiliauskas, pats būdamas valstybinės žemės nuomininku, neturėjo teisės išnuomoti žemės kitam asmeniui.
Bet kaip tas asmuo galėjo deklaruoti pasėlius ir gauti išmokas?
Pasak vedėjos, taip atsitiko todėl, kad iki šio pavasario deklaruojant pasėlius nebuvo numatyta pareigos pateikti nuosavybės teise ar nuomos pagrindais valdomą žemę patvirtinančius dokumentus.
Regina MUSNECKIENĖ
