Šįkart pabendravome su žmonėmis, kurie įsigudrina talpinti skelbimus, siūlančius nupirkti pakvietimus į kas savaitę vykstančios loterijos studiją.
Iš karto kyla klausimas, ar atsiranda tokių, kurie sutinka parduoti savo šansą išlošti? Pašnekovai pasidalijo asmenine patirtimi.
Azartas įaugęs į kraują
Skelbimą patalpinęs 50-metis Antanas teigia, kad nors ir retai, bet pasitaiko atvejų, kai pavyksta įsigyti kito žmogaus laimingą bilietą su pakvietimu į studiją.
„Tikrai retas atvejis, bet per metus sulaukiu bent vieno skambučio su pasiūlymu. Nesitiki, kad žmonės galėtų parduoti savo laimę, bet kartais taip nutinka. Tokiu būdu išlošti bandau jau penkerius metus. Žinoma, laimingą bilietą, kuris jokiu būdu negarantuoja laimėjimo studijoje, parduodantys žmonės kartais užsiprašo nerealių sumų. Pavyzdžiui, 600-700 eurų. Aš siūlau per puse mažiau. Buvo, kad ir 900 eurų užsiprašė“, – pasakoja Antanas.
Vyras teigia, kad per penkerius metus tokiu būdu dukart jam pavyko nusipirkti laimingą bilietą-pakvietimą.
„Aišku, milijono išlošti nepavyko (juokiasi – aut. past.). Sykį net nebuvau pakviestas į kokį nors žaidimą, o antrą kartą laimėjau 600 eurų. Šiek tiek „į minusą“ nuėjau, bet kartu su šeima turėjome smagią pramogą. Pasivaikščiojome po Vilnių, gerai praleidome laiką“, – teigė 50-metis vyras.
Pašnekovas atvirauja, kad kas savaitę dalyvauja įvairiose loterijose.
„Bet dideliais laimėjimais pasigirti negaliu. Gal 60 eurų daugiausia esu laimėjęs, o taip tai 1-2 eurai nebent. Smulkmenos. Tikrai neskaičiavau, kiek per gyvenimą išleidau loterijos bilietams. Geriau ir nereikia. Žmona sužinos, tai atsiimsiu (juokiasi – aut. past.). Kiekvieną savaitę perkame po 10-15 bilietų, tai suma tikrai apvali susidarė“, – pokalbį baigė Antanas.
Svajonė – automobilis
Kitas pašnekovas, 25-erių Tomas, taip pat bando išlošti loterijoje pirkdamas laimingus bilietus-pakvietimus iš kitų žmonių. Ir taip savo laimę jis bando jau keletą metų.
„Iš viso tokiu būdu dalyvavau 4-5 žaidimuose. Bet įspūdingais laimėjimais pasigirti negaliu. Sykį laimėjau tuomet dar 2 tūkst. litų. O priešpaskutinį kartą – 500 eurų. Kiti bandymai buvo nesėkmingi. Tai, galima, sakyti nei pralošiau, nei išlošiau“, – teigė tv3.lt pašnekovas.
Jaunas vyras teigia, kad už laimingus bilietus įprastai žmonės prašo nuo 300 iki 400 eurų: „Žinoma, pasitaiko ir prašančių 600 eurų, bet žinodamas riziką, kad nuvykęs į studiją galiu nieko nelaimėti, daugiau 350 eurų mokėti nesutinku. Įsivertinu rizikas ir tikrai nepermoku.“
Tomas sako, kad laimėjimais taip pat pasigirti negali:
„Šeimoje tik aš toks esu. Ką gali žinoti, gal kažkada pasiseks. Labai noriu laimėti automobilį. Bet kol kas per savo gyvenimą didžiausias laimėjimas buvo momentinėje loterijoje laimėtas 1 tūkst. eurų. Nesu skaičiavęs, kiek pinigų išleidau loterijos bilietams. Gal tam išsvajotam automobiliui jau būčiau ir susitaupęs.“
Ar toks lietuvių azartas yra pirmas priklausomybės nuo lošimų požymis, komentarą pateikė psichiatras Edgaras Čiūras:
„Atkreipsiu dėmesį, kad absoliučiai kiekvieną tokią situaciją derėtų vertinti individualiai. Bet iš tikrųjų, greičiausia, kaip priklausomybę nuo lošimų tokiu atveju galėtume įvardyti tik tada, kai loterijos bilietų pirkimas, dalyvavimas įvairiose televizijos žaidimuose žmogui sukelia kažkokias pasekmes.
Gal dėl loterijos bilietų pirkimo susiklostė prasti santykiai šeimoje, nes asmuo tam išleidžia paskutinius savo pinigus. Arba jis galvoja tik apie loterijos bilietus ir negali užsiimti jokia kita veikla. Visais atvejais, dalyvavimas loterijoje yra iškeliamas aukščiau kitų dalykų, vertybių.
Apibendrintai galiu pasakyti, kad priklausomybę nuo lošimų išduoda faktai, kai akivaizdžiai matoma, jog nukenčia žmogaus asmeninis, socialinis bei ekonominis gyvenimas. Tiesa, jeigu žmogus tiesiog nusiperka 10 bilietų ir pats vienas ar su šeima praleidžia vakarą žaisdami, tai nėra ko baimintis.“
