Nieko nebestebina moteris, dalyvaujanti rinkimuose, vairuojanti automobilį ar net pilotuojanti lėktuvą. Ar tikrai moterys šių dienų visuomenėje gyvena lygiavertį gyvenimą su vyrais? Šiemet tarptautinė moters diena oficialiai bus minima jau 100-ąjį kartą, tad naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, kaip mūsų dienų visuomenė suvokia moteriškumą.
Pirmiau vaikai, paskui – karjera
Į klausimą, kokie stereotipai apie moteris yra gajūs mūsų visuomenėje, Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė sakė: „Visuomenėje esama daugybės skirtingų nuomonių, tad negalima lyginti ne tik Lietuvos su Švedija, bet ir vienoje šalyje skirtingų žmonių grupių, kurios turi skirtingą įsivaizdavimą. Iš valstybės politikos ir tų įvaizdžių, kuriuos kuria žiniasklaida, matyti, kad požiūris gana tradiciškas - moteris turėtų rūpintis vaikais, namais. Tai rodo, kad visuomenė mano, jog pirmiausiai moteriai turi rūpėti šeima, o tik paskui karjera, darbas, kaip asmenybės savirealizacijos priemonė. Galvojama taip: pirmiau moteris turi būti graži, o paskui protinga ir pan.“
Pašnekovės teigimu, visuomenė sunkiai įsivaizduoja moterį, kuri sugeba vienodai gerai rūpintis namais ir karjera: „Problema yra ta, kad, moters atveju, rūpinimasis šeima yra priešinamas jos darbinei veiklai, savirealizacijai karjeros srityje, ko visai nėra kalbant apie vyrų padėtį visuomenėje. Vyrams juk neliepiame rinktis tarp šeimos ir karjeros: jų noras siekti karjeros priimamas labai natūraliai, kaip ir faktas, kad vyras turi šeimą,“ – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Moterims – dvigubi standartai
Pašnekovės teigimu, moteriai visuomenėje prisitaikyti yra sunkiau, nes jai taikomi dvigubi standartai. „Moteriškumas, ypač po „Olialia mergaičių“ prekės ženklo atsiradimo, siajamas su grožiu, erotizuotu ir nelabai intelektualiu įvaizdžiu. Jei moteris stengiasi atitikti tą idealą, tuomet būna apkaltinama, kad yra kvaila blondinė, bet jei to nedaro, sakoma, kad ji nepakankamai moteriška,“ – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Paklausta apie tai, kas slepiasi po dažnai vartojamu pasakymu „šiuolaikinė moteris“, pašnekovė sakė: „Tai klausimas, į kurį negali būti vienareikšmiško atsakymo. Aš šiuolaikinę moterį įsivaizduočiau kaip emancipuotą žmogų, kuris puikiai suvokia savo vertę, turi galimybių realizuoti save kaip asmenybę tiek profesiniame gyvenime, tiek šeimoje, o partneris ir vaikai priima tokį daugiaplaniškumą: tai, kad ji yra ir mama, visuomenės veikėja ir pan.“
Šiuolaikinei moteriai – šiuolaikinis vyras
Anot pašnekovės, šiuolaikinei moteriai būtinai reikalingas šiuolaikinis vyras, kuris ne tik suprastų, bet ir skatintų jos dvasinį, profesinį ir kitokį augimą bei tobulėjimą. „Pasenęs yra požiūris į vyriškumą, kaip jėgos demonstravimą, jausmų neturėjimą, jų nereiškimą. Vyrai dėl tokio patriarchalinio mąstymo taip pat priversti spręsti dilemą, ar būti „tikru“ vyru ir nerodyti jausmų, ar būti pilnaverčiu žmogumi, kuomet jo visos savybės, taip pat ir emocionalumas, turi būti puikiai išvystytos. Šiuolaikiškai moteriai reikia taip pat mąstančio partnerio, kuris jos tobulėjime įžvelgtų ne grėsmę ar iššūkį, bet pozityvų dalyką.“
Moters teigimu, jei atsiribotume nuo baimių, kurios lydi mūsų kultūrą, turėtumėme džiaugtis, kad mūsų partneris – vyras ar moteris – tobulėja, ugdo savo gebėjimus.
Ar tiesa, kad šiuolaikinės moterys tampa vis drąsesnėmis ir, nesulaukusios dovanų pavasarinių tulpių, visai dėl to nesuka galvos ir nusiperka jų pačios? Pašnekovė su tokiu teiginiu nebuvo linkusi visiškai sutikti: „Tulpės yra pati mažiausia problema. Moterų yra visokių. Viena vertus, galima teigti, kad, nepaisant visų krizių, moterys laikosi įsikibusios į gyvenimą ir pasirūpina ne tik savimi, bet ir šeima. Iš vienos pusės tai didelis privalumas, bet kita vertus – tai parodo, kad, jei viskas gula ant moters pečių, tai vyrai šiek tiek „stabdo“, nes vietoje to, kad depresuotų, žudytųsi ar nusigertų, tiesiog galėtų padėti,“ – kalbėjo Lygių galimybių centro vadovė.
Drąsos lietuvėms netrūksta, bet trūksta iniciatyvos
Pasak pašnekovės, atrodytų, kad drąsos, užsispyrimo ir noro kabintis į gyvenimą Lietuvos moterims tikrai netrūksta, bet, kalbėdama apie tokius moterų visuomeninių gyvenimo aspektus, kaip aktyvūs moterų judėjimai kitose šalyse, pašnekovė sakė: „Lietuvoje moterys visuomenėje bando įsitvirtinti kaip individai, pavieniai asmenys ir taip sprendžia savo problemas, o kitose šalyse jau yra brandus suvokimas, kad, norint pakeisti moterų situaciją visuomenėje, reikia globalesnių pokyčių. Pavienių moterų sėkmingos istorijos nekeičia sistemos, bet sukuria tam tikras prielaidas, kad situacija gali keistis.“
Pasak M. Jankauskaitės, Lietuvos moterims vis dar trūksta drąsos išreikšti savo politinius interesus, kovoti už juos ir būti ne „prašytojų“ pozicijoje, o mokėti pareikalauti to, ką joms garantuoja žmogaus teisės: „Politinio pilietinio sąmoningumo prasme linkėčiau Lietuvos moterims daugiau drąsos. Moterys turi suvokti, kad turi teisę į savo teises.“
Socialinės žirklės: prižiūri vaikus ir ligonius, bet socialinių garantijų negauna
Toli gražu ne viską galima piešti tik šviesiomis spalvomis, nes daug kliūčių dar teks įveikti ateityje, kad moterų situacija Lietuvoje pagerėtų. „Lietuvoje trūksta vaikų priežiūros paslaugų, bet juk ne moterys kaltos, kad jos kelia tą klausimą, o valdininkai, kurie šios problemos neišsprendžia. Tyrimai rodo, kad moterys Lietuvoje žymiai daugiau laiko nei vyrai praleidžia slaugydamos ligotus, senyvo amžiaus šeimos narius, o būtent dėl to jos iškrenta iš darbo rinkos ir patenka į aukštesnę skurdo rizikos grupę. Tai nėra moterų problema, o visuomenės,“ – kalbėjo Lygių galimybių plėtros centro vadovė.
Moters teigimu, Tarptautinės moters dienos proga turėtų būti ne gėlės dovanojamos, o prisimenamos problemos, su kuriomis mūsų visuomenėje susiduria moterys. „Lietuvoje moterys susiduria su vis augančiu skurdu, ypač tai atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų. Ypač sudėtinga situacija yra senyvo amžiaus moterų, nes Lietuvoje atotrūkis tarp lyčių gyvenimo trukmės yra pats ilgiausias Europoje – daugiau nei 11,7 metų, tad moterys gyvena ilgesnį laiką pašlijusia sveikata,“ – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Jos teigimu, moterys yra lygiavertės pilietės ir turi teisę gyventi pilnavertį gyvenimą: „Dabar atsitinka taip, kad moteris labai daug padaro visuomenei: moka mokesčius, augina vaikus, bet dėl šios kuriamos pridėtinės vertės, jos yra tarsi „nubaudžiamos“. Dabartinė ekonominė sistema veikia taip: socialinę apsaugą valstybė garantuoja tiek, kiek sumoki mokesčių, o mokesčiai skaičiuojami pagal gaunamą atlyginimą. Jei moters atlyginimas yra mažesnis, ji išstumiama iš darbo rinkos, nes keletą metų augina vaikus.“
Anot pašnekovės, visi labai mėgsta sakyti, kad vaikai yra mūsų ateitis, bet iš tikrųjų moterys, kurios dirba ir rūpinasi vaikais lieka labiausiai nuskriaustos.
Sociologų teigimu, esama ir džiuginančios tendencijos: Eurostato tyrimo duomenimis, užpernai vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą turėjo 92,3 proc. 25-64 metų amžiaus Lietuvos moterų. Tai yra aukščiausias rodiklis ES. 2010 metais moterys sudarė 40,6 proc. visų vadovų - teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų, bet oterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiajame sektoriuje buvo žymiai didesnis negu valstybės sektoriuje ir 2009 metais sudarė 20,5 procento, valstybės sektoriuje - 13,1 procento.
