Nuo kovo 1-osios Lietuvos energijos išteklių biržoje „BaltPool“, be elektros, jau galima pirkti ir parduoti gamtines dujas.
Kol kas rinkos dalyviai, turėdami tik vieną dujų šaltinį iš koncerno „Gazprom“, prekiaus veikiau oru, tačiau veikla lietuviškojoje biržoje pamažu domina didžiausius Europos energetikos milžinus. Gali būti, kad šiemet „BaltPool“ pradės organizuoti prekybą ir biokuru.
Lietuvoje kol kas nėra kitų dujų kaip tik tos pačios iš rusiško vamzdžio, tačiau „BaltPool“ generalinė direktorė Lina Skrabutėnaitė neabejoja, kad rinkos dalyviai susidomės prekyba dujomis jau dabar, nelaukdami 2014-ųjų, kai Vakarų Lietuvoje pradės veikti suskystintų dujų terminalas.
Pirmiausia kiek sausį pabrango elektra?
Per speigus stebėjome įdomią situaciją regione. Lietuva su Skandinavija susijusi per 350 MW kabelį Suomijoje, tad ir šiandien tas regionas mums daro įtaką – per šalčius aiškiai pamatėme, kaip gražiai rinka veikia ir reaguoja. Mūsų biržoje išsyk kilo kainos, nes visur buvo šalta, o elektros reikėjo daugiau, negu turėjome.
Tad vidutinė didmeninė kaina išaugo 18,3 proc. – nuo maždaug 15 ct/kWh iki 18 centų. Tam tikromis piko valandomis elektros kaina didėjo drastiškai ir buvo perkopusi net 30 centų.
O dėl pokyčių rinkoje – po kelerių metų pradės veikti ir „Estlink2“, turintis iki 1 000 MW galios, dabar gaminamas kabelis į Švediją – 700 MW, o Lietuva su Lenkija turėtų pradėti nuo 500 MW jungties. Akivaizdu, kad regionai taps glaudžiai susiję ir koreliacija bus stipresnė.
Ar tai reiškia, kad pas mus kainos bus artimesnės švediškoms?
Koreliacija vyksta į abi puses ir būna laikotarpių, kai Skandinavijoje elektra gaminama pigiau negu pas mus. Visa rinka plečiasi, o Švedijoje jau dabar statomas didelis vėjo jėgainių parkas. Jo siūlomos elektros kiekis bus toks didelis, jog gali būti, kad turėsime itin teigiamą efektą – jeigu tik pūs daug vėjo.
Nuo ketvirtadienio biržoje galima prekiauti dujomis. Kiek Lietuvos dujų kiekio gali būti taip parduota?
Prognozuojame apie 1 procentą. Bet čia tik pirmaisiais metais.
Pasigirdo žinių ir apie antrą biržą, steigiamą „Lietuvos dujų“ pagrindu kartu su suomiais.
Sunku pasakyti, kas tai būtų, nes kol kas rinkos operatoriaus licencijos jie neturi, veikimo principai neaiškūs, kainodara – taip pat.
Jie čia konkuruotų ar tik trukdytų?
Akivaizdžiai atrodo, kad užtenka startuoti su viena birža. Bet jeigu atsirastų poreikis, jų gali prisisteigti kad ir penkiolika. Tik tokiame mažame regione tai atrodytų nenatūralu. Mes patys siekiame kuo atviriau ir skaidriau organizuoti prekybą ir esame nepriklausomi.
Sakote, nepriklausomi? Juk 33 proc. įmonės „BaltPool“ akcijų turi dujų terminalą valdysianti „Klaipėdos nafta“.
Taip, iš pradžių elektros perdavimo operatorius „Litgrid“ buvo vienintelis mūsų akcininkas. Bet priėmėme „Klaipėdos naftą“ dalyvauti akciniame kapitale su tikslu plėtoti dujų operatoriaus veiklą – jai aktuali rinkos aplinka.
Be jokios abejonės, ateityje, „Klaipėdos naftai“ pradėjus prekiauti dujomis, arba ji negalės būti akcininkė, bent jau tokios didelės dalies, arba turės būti pakviestas kitas dujų operatorius.
Gali būti pakviestos ir „Lietuvos dujos“?
Jeigu turėtų tik vamzdynus ir neprekiautų – tuomet be abejonės. Tad ir laukiame šios bendrovės veikos atskyrimo, nes ji natūraliai turėtų dalyvauti biržoje, kaip „Litgrid“ dalyvauja elektros sektoriuje.
Kada galima tikėtis pirmojo dujų prekybos sandorio? Šiemet?
Ne, viskas žymiai greičiau! Ar sandorių jau yra, dar nežinome, – sesija užsidarys 14 val. (pokalbis vyko penktadienio rytą – red. past.)
Žinoma, būkime atviri: didžioji prekyba įsivažiuos, kai pradės veikti suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje. Vis dėlto veiksmas biržoje gali būti įdomus jau dabar, net neturint tiekimo alternatyvos. Dabar galima prekiauti dujų likučiais, kai vartotojas arba gamintojas turi įsigijęs dujų per daug, bet mato, kad artėjant tam tikram periodui jų visų nesuvartos. Kitas gali biržoje operatyviai jų nusipirkti, jeigu, sakykime, išaugo jo gamyba arba temperatūra krinta iki kokių -30 laipsnių.
Manome, kad dalyviams tai bus patrauklu ir leis susipažinti su sistema. Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos žmonės yra inovatyvūs ir ambicingi – juk ir elektros biržoje jau dalyvauja ne 5, o apie 30 dalyvių. Elektros biržoje iš pat pradžių siekėme skatinti konkurenciją ir į rinką pritraukti mažiukų.
Kas jie tokie?
Iš Baltijos šalių, Rusijos. Lenkai, slovėnai, šveicarai...
Net šveicarai?
Taip, turime tokią kompaniją „Alpiq“ – vieną didžiausių Europoje. Turbūt įmonė tikisi išlošti iš kainų skirtumo tarp dviejų rinkų, kita vertus, jiems įdomu čia ir strategiškai – akivaizdžiai seka, kaip plėtojasi rinkos, ir žino, kad mes jungsimės su Švedija. „Alpiq“ jau šiandien galvoja, kas bus rytoj.
Dar vienas studentiškas klausimas – gerai įsivaizduojame, kaip vyksta prekyba vertybinių popierių biržoje, bet prekiauti energijos ištekliais?..
Pirmiausia elektra negali būtų saugoma kaip vertybiniai popieriai, kuriuos nusiperki, palaikai, palauki geresnės kainos ir parduodi. Kad šiandien šviestų lemputė, kažkas jau vakar pardavė elektros. Skirtingai nei akcijos ar obligacijos, elektra yra valandinė prekė.
Tačiau kai bus – arba jeigu bus – įrengta Syderių dujų saugykla, tuomet dujų rinkos dalyviams faktiškai atsiras galimybių ir truputį spekuliuoti?
Taip, tuomet atsiranda daugiau galimybių pasinaudoti kainų skirtumu.
Planuojama į biržą pritraukti biokuro pardavėjų. Gal teoriškai galite prekiauti ir vandeniu?
Energetikos ministerija buvo užsiminusi, ar neplanuojame prekiauti grikiais... Anglies patys neturime, bet iš esmės galime prekiauti visais energetiniais resursais. Įstatymas, aprašantis tokį subjektą kaip biokuro birža, jau parengtas. Jeigu jis bus priimtas, operatyviai organizuosime ir savo veiklą.
CV: Lina Skrabutėnaitė
Vilniaus universitete įgijo finansų bakalauro ir bankininkystės magistro laipsnį
Su mainų programa mokėsi Konkordijos universitete Kanadoje
1999–2001 m. buvo projektų vadovė įmonėje „Promptus“
2003–2009 m. dirbo skyrių vadove SEB banke
Išrinkta į tarptautinės elektros biržos operatorių asociacijos „APEx“ 10 narių valdybą Londone
Nuomonės: Ar Lietuvai reikia dviejų dujų biržų?
Reikia anonimiškumo
„BaltPool“ yra nepriklausoma prekybos aikštelė. Mūsų prekybos principas – garantuoti anonimiškumą. Jeigu „Lietuvos dujos“ organizuoja savo biržą, reikia nepamiršti, kad ji yra didžiausias dujų tiekėjas. Kaip jis tuomet užtikrintų anonimiškumą kitiems rinkos dalyviams?..
Valdas Jurkevičius, „BaltPool“ Rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas
Planuoja prekybą
Svarbiausias ilgalaikis „Lietuvos dujų“ tikslas, kurio bus siekiama, – regioninės gamtinių dujų biržos apimant Lietuvą, Latviją, Estiją formavimas ir rinkos integracija. Kitais metais planuojame pradėti prekybą suomių „Gasum“ ir „Lietuvos dujų“ kuriamoje gamtinių dujų biržoje.
Viktoras Valentukevičius, „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius
