„Lytinio potraukio sutrikimas gali būti pirminis, kada moteris niekuomet nejuto susidomėjimo lytiniais santykiais arba antrinis, jei moteris prarado norą mylėtis.
Pirminis lytinio potraukio sutrikimas gali būti seksualinės traumos, kaip seksualinio priekabiavimo, išprievartavimo atvejai, griežto religinio auklėjimo, neigiamų tėvų pasisakymų apie lytinius santykius, skausmingo ar nepavykusio pirmojo lytinio akto pasekmė. Retais atvejais šį sutrikimą sukelia vyriško lytinio hormono – testosterono trūkumas“, – įvardina gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė.
Netikėtos priežastys
Antrinį lytinio potraukio sumažėjimą gali sukelti psichologinės ir fizinė priežastys. Psichologinės priežastys, galinčios lemti libido sumažėjimą yra depresija, nuolatinis stresas, nerimas, santykių su partneriu problemos, sunkios gyvenimo sąlygos, gyvenimas kartu su savo ar partnerio tėvais, pasitikėjimo savimi praradimas.
„Taip pat nenorą turėti lytinių santykių gali sukelti ir vaginizmas – būklė, kai lytinio akto metu dėl nesąmoningo moters noro išvengti lytinio akto susitraukia makšties apatinės dalies raumenys.
Tiesa, kad moterys praranda norą mylėtis ir susilaukusios kūdikio, o tai sukelia ne tik hormonų pokyčiai po gimdymo, bet ir nuolatinis nuovargis rūpinantis vaiku.
Lytinio potraukio sumažėjimui įtaką gali daryti ir fizinės priežastys, kaip anemija, dažnas alkoholio, narkotikų vartojimas, ligos, sukeliančios skausmą ar nuovargį, nuolatinis miego trūkumas, vartojami vaistai, dažniausiai raminamieji ar antidepresantai“, – kalba ginekologė.
Nors dažnai galime išgirsti, kad būtent menopauzė moterims itin sumažina lytinį potraukį, gydytoja teigia, kad tai nėra tiesa. Neretai pasitaiko atvirkštinių atvejų, kuomet moterys teigia po menopauzės pasijutusios žymiai seksualesnėmis ir galinčios patirti daugiau orgazmų.
Išeitys ir gydymas
Lytinio potraukio sumažėjimo problemos sprendimas labai individualus, kadangi kiekvienu atveju viso to priežastis gali būti skirtinga.
„Jei nustatoma sumažėjusio lytinio potraukio medicininė priežastis, pavyzdžiui, šalutinė liga, vartojami vaistai, hormoniniai sutrikimai, ją bandoma pašalinti gydant ligą, pakeičiant vartojamus vaistus kitais, skiriant gydymą hormonais. Kitu atveju, jei sumažėjusio libido priežastis yra psichologinė, rekomenduojama individuali arba poros psichoterapija.
Vis dėlto, lytinio potraukio sumažėjimo gydymas paprastai trunka ilgai, tačiau nepaisant to, didžioji moterų dalis norą mylėtis atgauna“, – sako Gražina Bogdanskienė.
Skirtingos santykių fazės
Seksologas Vitalijus Žukas tvirtina, jog pirmiausia, norint suprasti moterų lytinio potraukio sumažėjimo priežastis, būtina susipažinti su vyro ir moters santykių fazėmis ir išsiaiškinti, kokios problemos kiekvienai būdingos.
„Biologiniai veiksniai, hormonai, nervų sistemos veikla, anatominiai veiksniai, lyties organų funkcionavimas, sociakultūriniai faktoriai, partnerystės ryšiai, psichoseksualinis vystymasis – šie ir daugelis kitų faktorių lemia moters lytinį potraukį, todėl konkrečiai ir trumpai įvardinti priežastis be galo sunkus.
Be to, moters seksualumas – daugelis neteisingai supranta šią sąvoką ir pripaisto nesąmoningų dalykų. Moters seksualumas gali būti suprantamas tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme. Plačiąja prasme – noras turėti lytinius santykius, fantazijos apie juos. Siaurąja prasme – gebėjimas visiškai atsiduoti lytinio akto išgyvenimui atsiribojant nuo aplinkos“, – aiškina seksologas.
Vitalijus Žukas įvardina, kad pirmasis etapas vyro ir moters santykiuose yra susidomėjimas bei susižavėjimas, kada aplinkoje išskiriame vieną žmogų iš kitų ir vystome su juo ryšį.
Jeigu ryšys palankus, pereinama į kitą fazę – įsimylėjimą, kuris dar kitaip įvardijamas, kaip endorfinų šėlsmas arbe meilės karštligė. Šioje fazėje, trunkančioje 2-3 metus, moters geismas didžiulis, nesusiduriama su lytinio potraukio problemomis, tačiau vėliau viskas keičiasi.
„Trečia fazė – prisirišimas ir paslėptų konfliktų laikotarpis, trunkantis 10-15 metų. Jo metu atskiri du žmonės tampa – mes. Šiame etape keičiasi hormonų ir mediatorių balansas, atsiranda kiti – prisirišimo hormonai – oksitocinas ir serotoninas. Tuo laikotarpiu atsiranda kitos emocijos, kaip ilgesys, pavyduliavimas, nerimas, lūkesčiai, kad partneris bus tolerantiškas, punktualus, tvarkingas, atviras, padės buityje ir vaikų auklėjime.
Apie seksą toje fazėje galvojama taip – partneris jo norės tiek, kiek norėsiu aš. Iš dalies, tai galima apibūdinti, kaip iliuziją ar fantaziją.
Toliau pereiname į kitą fazę – diferenciacijos arba atvirų konfliktų, kai lūkesčiai, kurių tikėjomės praėjusioje fazėje pradeda blėsti ir viskas pasireiškia atviru pykčiu. Dažniausiai jeigu vyras aukojasi dėl žmonos turėdamas retesnius lytinius santykius, prasideda akivaizdūs ir garsūs priekaištai.
Jei šio etapo nesutarimai sprendžiasi nesėkmingai, pereinama į emocinės skyrybos tuštumą arba kitu atveju tarp vyro ir moters užauga brandi meilė“, – pasakoja Vitalijus Žukas.
Pasak pašnekovo, atsižvelgiant į šiuos poroje vykstančius etapus galima daryti išvadą, kad moters lytinis potraukis mažėja natūraliai, tačiau jei kiekvienoje fazėje bus sprendžiami konfliktai ir tarp partnerių bus stiprus ryšys, supratingumas, moters lytinis potraukis gali gerokai išryškėti ir visos problemos išsispręsti.