Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) direktorė Eglė Lukošienė įspėja, kad sukčiai vis dažniau pradeda naudotis dirbtiniu intelektu tam, kad galėtų sukurti fiktyvius vaizdus, garsus ar tekstus.
Su sukčiais susidūręs Artūras naujienų portalo tv3.lt žurnalistams pasakoja, kad pirmą kartą piktavaliai su juo susisiekė per „Messenger“ programėlę iš neva visame pasaulyje žinomo kanadiečių aktoriaus Keanu Reeves verslo paskyros.
Kaip teigia vyras, prieš tai jis „Facebook“ programėlėje sekė keletą šio aktoriaus puslapių, o vėliau į jį kreipęsi sukčiai pranešė, jog vyras konkurso metu neva laimėjo prizą.
„(Sukčiai – tv3.lt).pradėjo klausinėti įvairių klausimų apie mane. Iš karto supratau kad pasakų nebūna, bet buvo įdomu pabendrauti kad suprasčiau apgavystės būdą. Jie prašė kad atsiųsčiau savo nuotrauką, vardą, pavardę, adresą. Išsiunčiau. Gavau po kelių minučių fotografijas su savo dovanomis“, – pasakoja vyras.
Pašnekovas dalinasi, kad tuomet jis gavo sufalsifikuotas fotografijas, kuriose ant kartotinės dėžės, kurioje neva yra prizas, buvo įredaguota ir jo nuotrauka su vardu ir pavarde.
Artūrui paprašius sukčių atsiųsti savo nuotrauką realiu laiku, sukčiai taip pat atsiuntė neva Keanu Reeves ką tik padarytą asmenukę.
Į vyrą kreipėsi nufilmuotame vaizdo įraše
Artūro teigimu, apgavikai taip pat pranešė, jog jis laimėjo džipą. Visgi vyrui pasakius, kad tokios dovanos jam nereikia, piktavaliai tuomet pasiūlė įteikti piniginį prizą.
Negana to, sukčiai Artūrui atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame, neva Keanu Reeves, angliškai kreipėsi į jį vardu ir pavarde, tvirtindamas, jog pervedus 500 eurų į jo sąskaitą ir patvirtinus Artūro kortelę, vyrui bus perduotas piniginis prizas. Be to, vaizdo įraše taip atkartojamas ir žinomo aktoriaus balso tembras.
Tiesa, supratęs, kad tai yra sukčiai, Artūras pasakoja galiausiai užblokavęs sukčius, kad šie jam neberašinėtų.
„Įdomu ir tai, kad susirašinėjimo metu man atsakius į kokį nors klausimą, staigiai atsirasdavo sukčių atsakymas – tokio ilgio, kad per tokį trumpą laikotarpį žmogus negalėtų parašyti“, – prideda Artūras.
„Gavau gera pozityvo dozę, nes dar neteko bendrauti su Keanu Reeves ir išgirsti iš jo lūpų savo vardą ir pavardę“, – juokaudamas priduria jis.
Sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) direktorė Eglė Lukošienė teigia, kad sukčiai vis dažniau pradeda naudotis dirbtiniu intelektu tam, kad sukurtų apgaulingas ir įtikinamas sukčiavimo schemas.
„Sukčiavimo metodai, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas vaizdų, garsų ar tekstų generavimui, plinta ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Sukčiai taikosi išvilioti pinigus tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų“, – komentuoja E. Lukošienė.
PPPKC direktorė tvirtina, kad tokiose sukčiavimo schemose taip pat dažnai yra naudojami žinomų žmonių atvaizdai, balsai ir vardai, taip siekiant atkreipti į save dėmesį ir įgauti aukų pasitikėjimą.
„Pasitelkiant dirbtinio intelekto technologijas, sukuriami įtikinami vaizdo įrašai, kuriuose imituojami žinomų žmonių pasisakymai, arba garsiniai įrašai, atkartojantys jų balso tembrą. Taip pat pasitelkiamos technologijos, leidžiančios tikroviškai suklastoti vaizdus ar vaizdo medžiagą“, – aiškina pašnekovė.
Anot jos, tokiu būdu sukčiai, skleisdami melagingą informaciją ir kurdami apgaulingus projektus ar fiktyvias investicines schemas, siekia išvilioti pinigus. O dažnai tokių piktavalių aukomis tampa žmonės, neturintys pakankamai žinių apie tokio tipo sukčiavimo metodus.
Tokiu būdu finansiniai sukčiai siekia išvilioti pinigus – skleidžia melagingą informaciją, kuria apgaulingus projektus ar fiktyvias investicines schemas. Dažnai sukčių aukomis tampa asmenys, neturintys pakankamai žinių apie naujo tipo sukčiavimo metodus.
„Lietuvoje vis dar populiarūs paprasti skambučiai rusų kalba kviečiantys investuoti į įvairias sukčių platformas, tačiau jau atsiranda atvejų, kai panaudojamas ir dirbtinis intelektas pinigams išvilioti“, – sako E. Lukošienė.
Ji priduria, kad būtent investicinis sukčiavimas yra vienas iš pavojingiausių sukčių veikimo būdų. Anot PPPKC vadovės, vien per 2024 m. III ketvirtį sukčiams pervestų lėšų suma siekė 1,3 milijono eurų, o nuo praeitų metų pradžios šiuo būdu išviliota net 4,6 milijono eurų.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad ypač dažnai sukčiai dirbtiniu intelektu naudojasi siųsdami elektroninius laiškus potencialioms aukoms. Anksčiau siunčiamuose laiškuose ar žinutėse buvo aiškiai pastebimos gramatinės klaidos, kurios išduodavo, kad už gaunamų el. laiškų ar SMS žinučių slepiasi sukčiai. Dabar aptikti gramatines klaidas tampa vis sudėtingiau, nes dirbtiniu intelektu grįstomis priemonėmis naudojasi ir sukčiai, taigi, tekstuose klaidų nebelieka, tad atpažinti finansinius sukčius tampa vis sudėtingiau“, – įspėja PPPKC direktorė.
„Tai pagrindžia ir praėjusių metų rudenį atlikta visuomenės apklausa, kuri atskleidė, kad gramatines klaidas žinutėse ar el. laiškuose 2023 m. pastebėdavo 60 proc. apklaustųjų, o 2024 m. – 55 proc., arba 5 proc. punktais mažiau. Klaidų tekstuose vis dar pasitaiko, bet jas pastebėti reikia didesnio dėmesio ir susikaupimo“, – prideda ji.
Be galo svarbus kritinis mąstymas
E. Lukošienė primena, kad siekiant kuo geriau apsisaugoti nuo sukčių, reikėtų nepamiršti kritiškai mąstyti – įvertinti ir patikrinti gaunamą informaciją bei saugoti savo asmens duomenis.
„Analizuojant šį atvejį, kiekvienam turėtų kilti įtarimas, kodėl žinomas žmogus kreipiasi į Jus vardu. Tai – pirmasis ženklas, kuris išduoda sukčių darbą. Todėl pirmiausiai reikėtų savęs paklausti, iš kur žinomas žmogus žino mano vardą ir kodėl kreipiasi kviesdamas investuoti? Ar visa tai realu? Labai svarbu atsiminti, pagrindinę asmens ir finansinių duomenų apsaugos taisyklę – kritiškai įvertinti pasakojamą istoriją, jus pasiekusias užklausas ir neatskleisti savo banko kortelės duomenų bei prisijungimų prie internetinio banko nepažįstamiems asmenims“, – aiškina pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad svarbu ir atkreipti dėmesį į neįprastus vaizdus ar garsus, ypač, jei atrodo, kad vaizdo įraše kalbantis asmuo keistai kalba, o jo elgesys nesutampa su charakterio būdu. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kaip tiksliai vaizdo įraše yra atkartota šviesa ir šešėliai.
„Stebėkite neįprastus pašnekovo judesius (ar trūksta sklandumo arba koordinacijos, mimikos ar akių judesių nesutapimas su tikruoju žmogaus elgesiu). Kritiškai vertinkite situacijas, kai kreipiasi įžymūs žmonės, politikai, visuomenės veikėjai“, – komentuoja E. Lukošienė.
Pasak PPPKC direktorės, atidžiai reikėtų klausytis ir kalbančiojo balso – klausytis ar jis skamba neįprastai arba nesutampa su tuo, kuris jam yra būdingas, pavyzdžiui, kalbama per daug monotoniškai ar emocionaliai.
„Atidžiai vertinkite vaizdo kokybę. Jei kažkas atrodo per daug „tobulas“, pavyzdžiui, vaizdas atrodo „nušlifuotas“ arba judesiai per daug plastiški, tai gali būti dirbtinio intelekto pagalba sukurta vaizdo medžiaga“, – sako E. Lukošienė, pridurdama, kad taip pat galima paprašyti susisiekti su besikreipiančiu asmeniu tiesiogiai.
Nereikėtų pamiršti ir patikrinti kas yra atsiųstų vaizdų, vaizdo įrašų ar žinučių šaltiniai. O tokiu atveju, jei šaltiniai atrodo žinomi, reikėtų dar kartą patikrinti jų autentiškumą.
„Peržiūrėkite oficialius kanalus: naudojamas domenas, kuris labai panašus į tikrąjį, tačiau su smulkiais pakeitimais. Pavyzdžiui, vietoj „policija.lt“ gali būti naudojamas „poIicija.lt“ ,i didžioji raidė vietoje l raidės.“, – pastebi E. Lukošienė.
Rekomenduojama naudoti ir technologijas, kurios galėtų atpažinti ar vaizdai ir vaizdo įrašai buvo sukurti pasitelkus dirbtinį intelektą.
Rekomendacijos, įtarus sukčiavimą
E. Lukošienė dalinasi ir rekomendacijomis ką reikėtų daryti, jei manote, kad galėjo pakliūti į sukčių pinkles:
- „Nebendraukite su sukčiais: Neatsakykite į įtartinas žinutes, neskambinkite į įtartinus numerius ir nespauskite jokių nuorodų.
- Praneškite apie incidentą: Jei įtariate, kad buvote apgauti, praneškite apie tai atitinkamoms institucijoms (pvz. vietos teisėsaugai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui).
- Apsaugokite savo duomenis: Jei tokio sukčiavimo metu buvo pavogta jūsų asmeninė informacija, nedelsdami pakeiskite slaptažodžius ir praneškite apie tai savo bankui, jeigu sukčiai galėjo gauti prieigą prie jūsų asmeninių duomenų.
- Būkite budrūs. Skeptiškai vertinkite situacijas: Jeigu atrodo, kad kažkas pasiekia neįtikėtinai gerus rezultatus per trumpą laiką arba reikalauja greitų sprendimų, tai gali būti bandymas pasinaudoti jūsų skubėjimu. Neskubėkite priimti svarbių sprendimų, jei kyla įtarimų.
- Atsargumo priemonės: Visada patikrinkite informaciją ir įsitikinkite, kad komunikacija yra autentiška prieš imantis veiksmų“, – įspėja PPPKC direktorė.
Remiantis paskutiniais PPPKC duomenimis, 2024 m. liepos–rugsėjo mėnesiais dominuojantys sukčiavimo būdai buvo: Phishing'as (suklastotas SMS arba el. laiškas) (angl. Phishing fraud), kuris sudarė 1048 atvejus, ir „avansiniai mokėjimai“ (angl. Advance payments), kurie sudarė 622 atvejus.
Iš viso per šį laikotarpį užfiksuoti 2969 sukčiavimo incidentai, o realūs gyventojų nuostoliai siekia 4,8 milijonus eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
