Telefono ir kompiuterio valdymas akimis
„Kai universitetas prieš 5-6 metus nusipirko akimatį, tai buvo niekam nematytas įdomus dalykas, tiesa, pritaikomas ne tiek plačiai, kiek norėtųsi. Dabar šis mokslas ir prietaisai jau artėja prie kasdienio žmogaus gyvenimo. Šiuo metu akių judesių srityje pasaulyje dirba nemažai žmonių. Danai siekia, kad akimačiai būtų integruoti į mobiliuosius telefonus, skaitykles, planšetinius kompiuterius. Įsivaizduokite, skaitydami elektroninę knygą artėjate prie puslapio pabaigos, o kompiuteris, sekdamas jūsų akių judesius, pats perverčia puslapį. Jei neklystu, šį patobulinimą planuoja panaudoti „Samsung“. Žinoma, dar toli gražu, kad telefoną būtų galima valdyti tik akimis, bet mokslas eina link tos vadinamosios tobulybės „nepajudinti nė piršto“, – kaip žirnius į sieną beria naujausius akių judesių tyrimų pasiekimus Saulius Niauronis.
Besidomintis ne tik akių judesiais, bet ir smegenų darbu, akių judesių priklausomybe nuo rankų darbo, S. Niauronis teigia, jog jau yra praktiškai įmanoma, kad nešiojamuose kompiuteriuose būtų įdiegta sistema, kai pelės žymeklis būtų iš dalies valdomas ir akimi. „Tarkime, žmogus baigęs darbą nori užverti dokumentą ar langą. Jis pirmiausia pasižiūri į „X“ ženklą, o tik tada ten nuveda žymeklį ir paspaudžia. Akimatis galėtų šį veiksmą sutrumpinti beveik perpus. Vos pažiūrėjus į „X“, žymeklis ten pats „nubėgtų“, o vartotojui beliktų tik paspausti pelės mygtuką. Įsivaizduokite tai videožaidimų pramonėje. Turėdami tokį įrenginį, šaudyklinių žaidimų mėgėjai būtų nepralenkiami – vos pastebėjus taikinį beliktų spėti paspaudyti pelę. Pagal atliktus tyrimus, vartotojas panašiose užduotyse pasiekia apie 40 proc. geresnių rezultatų“, – apie akimačio pritaikymą pasakojo mokslininkas.
Pasak jo, viena didžiausių problemų valdant kompiuterį akimis yra paspaudimas. „Vienos sistemos pelės paspaudimą imituoja, kai akių žvilgsnis yra užfiksuojamas pusę sekundės, kitos – kai sumirksima. Nė vienas variantas nėra visiškai tobulas, nes sumirksėti galima ir netyčia, o ilgesniu žvilgsiu kartais norisi tiesiog apžiūrėti matomą vaizdą. Taip galima aktyvuoti nenorimą dalyką. Toks reiškinys moksle net turi pavadinimą „Midas touch“ (liet. „Mido prisilietimas“). Jis kilo iš graikų legendos apie karalių Midą, kuris gavo išsvajotą galią viską, ką paliečia, paversti auksu. Vėliau jis suprato, kad padarė didelę klaidą, nes nebegalėjo net pavalgyti. Savo magistro darbe norėjau sujungti būtent du veiksmus – rankų ir aklių judesius. Akys iš pelės „pasiskolina“ trūkstamą veiksmą – paspaudimą, mainais suteikdamos rankoms dvigubai didesnį greitį“, – apie savo mokslinį darbą kalbėjo S. Niauronis.
Televizorius – gydytojas ir psichologas?
Nors Saulius įsitikinęs, kad mokslininkai žmonėms turi pranešti tik tiesą, vis dėlto prisipažįsta, kad gražiausi tyrimai yra atliekami apgaudinėjant tiriamuosius, jų akis. „Sukuriamos visiškai netikėtos situacijos. Tarkime, sekame paukštį, o šis pasislepia už medžio. Žmogus tikisi, kad paukštis išlįs, ir bando jį įsivaizduojamai sekti, o tyrime aš sukuriu visiškai netikėtą situaciją ir „paukštį“ nukreipiu tiesiai į viršų arba atgal. Tada žmogaus akis ir smegenys dirba instinktyviai, o tyrimams tai yra įdomiausia medžiaga. Apgauti žmogaus nuojautą nėra sudėtinga, kur kas sudėtingiau nustatyti, kaip apgaulės situacijoje veikia jo smegenys“, – apie darbo specifiką kalbėjo mokslininkas.
Akių judesių tyrimai labai pasitarnauja reklamos srityje, skatinant pardavimus, informacijos pasiekiamumo tyrimuose. Akimačiu galima nustatyti, kiek žmonių pamatė brangiausiai apmokamą interneto puslapio reklamą, ar greitai surado svarbiausią informaciją, kur pirmiausia ieško elektroninio pašto bendriems klausimams. Rezultatai parodė, kad kontaktinę informaciją interneto puslapyje reikėtų pateikti viršuje dešinėje, pagrindinę informaciją – ekrano centre. Labai gerai yra matoma reklama, turinti raudonos spalvos elementų, nes visi tiriamieji šalia svarbiausios informacijos pastebėjo ir nedidelę raudoną etiketę kilimų reklamoje. Taip pat akimačiu galima nustatyti ir vadinamąsias „karštąsias“ tinklalapio zonas – vietas, kur daugumos tiriamųjų žvilgsnis užstrigo ilgiausiai.
Saulius pasakojo, kad kai kurios užsienio parduotuvės tiria pirkėjus tiesiog prekybos salėse. „Uždėjus specialų šalmą, žmogus paleidžiamas pasižvalgyti po parduotuvę. Jo „kelionės“ metu fiksuojamas akių žvilgsnis. Taip parduotuvės savininkai žino, kurios vietos yra matomiausios, kas patraukia pirkėjo dėmesį“, – apie akių judesių tyrimų panaudojimą kalbėjo mokslininkas.
Viena labiausiai akių judesių tyrimus naudojančių sričių – žmogaus psichologinių sutrikimų nustatymas. Akių judesių tyrimai gali būti atliekami psichinės sveikatos ligoninėse šizofrenijos pacientams, Parkinsono liga sergantiems žmonėms. Akių judesiai nemažai pasako ir apie vaikų vystymąsi – galima nustatyti ankstyvą dėmesio sutelkimo sutrikimo stadiją (hiperaktyvumą) arba net sutrikimą, kuris išsivysto vaikams, kurie dar įsčiose buvo nuodijami alkoholiu. Tokius tyrimus vaikams galima atlikti jiems tiesiog žiūrint televizorių apie 10 minučių. Kol vaikas jį žiūri, tėvai gali gauti perspėjimus apie vaiko vystymąsi, dėmesio koncentravimą ir panašiai. „Kas gali žinoti, gal tokie televizoriai greitai atkeliaus ir į mūsų namus?“ – svarstė mokslininkas.
Vienas įdomiausių rezultatų, ką galima nustatyti iš akių judesių, anot jo, yra pedofilija. Toks tyrimas buvo atliktas su kaliniais, kalinčiais už pedofilinius nusikaltimus. Žinoma, kiekvienam tyrimui buvo naudojami ir kontroliniai (sveiki) asmenys, ir psichologinių problemų turintys žmonės. Rezultatai nustebino – akių judesių tyrimas 90 proc. pasitvirtino.
Tyrimai – lyg vaikų žaidimai
„Porą kartų dalyvavau ECEM (European Conference of Eye Movement, liet. Europos akių judesių konferencija), kur renkasi tik šia sritimi besidomintys mokslininkai. Tokia konferencija Europoje – vienintelė. Anksčiau, vos prasidėjus šiam mokslui, konferencijose dalyvaujantys mokslininkai vienas kitą pažinodavo. 2011 m., kai ten nuvažiavau pirmą kartą, dalyvių jau buvo 200, o šiais metais – 300. Taigi galima sakyti, kad ši sritis yra labai aktuali, o poreikis – nemažas“, – šios mokslo srities populiarėjimu džiaugėsi mokslininkas.
Kartais akių judesių tyrimai primena vaikų žaidimus: mokslininkas tiesiog sėdi prie ekrano ir seka mėlyną taškiuką, po to bando tą patį taškiuką sekti su pelės žymekliu ir kartu akimis, tada vesdamas ranka planšetėje ir kartu akimis įveikia plačius ir siaurus labirintus. Tada tyrimas pakartojamas su pasirinktais keliais žmonėmis. Rezultatas – akių ir smegenų darbo sąryšis. „Kadangi akys praktiškai gali būti laikomos smegenimis, nes turi tiesiogiai sujungtų nervų, tai ištyrus akių judesius galima daryti išvadas ir apie smegenų darbą. Jei ekrane bandome sekti kokį nors taikinį ir akimis, ir žymekliu, akys šį darbą padaro kur kas greičiau ir intuityviau. Taip yra todėl, kad akių darbas yra paremtas „šuoliais“ ir tolygiu judėjimu. Tarkime, jei stebime ramiai skrendantį paukštį, akys juda tolygiai, o jei taikinys juda labai greitai, akys „šuoliais“ stengiasi pasivyti. Taip pat įdomu tai, kad akys, nors ir nejaučiame, nuolat dreba, juda“, – teigė universiteto darbuotojas.
Anksčiau buvo manoma, kad akys negali tolygiai judėti (be didesnių „šuolių“), jeigu nemato taikinio, tačiau 2011 m. pristatytame Sauliaus Niauronio tyrime jau užsimenama, kad iki šiol suvokti akių judesiai buvo klaidingi. Dabar tuo domisi jau dvi mokslininkų grupės, savo atradimais Saulius sudomino olandus. Jie jo atradimą patvirtino visai kitokiais tyrimais, 3D technologijomis. „Belieka įtikinti visus kitus mokslininkus. Tokie atradimai motyvuoja toliau stengtis, dirbti ir pažiūrėti, kur toks mokslas gali nuvesti“, – šypsojosi S. Niauronis.
