Liepos 15-ąją Biržų rajone, Pagavėnių kaime ūkininko Kęstučio Armono sodyboje oficialiai paleista dvisparnė 250 kW galios vėjo elektrinė. Tai pirmoji tokio tipo vėjo elektrinė Europoje, šiuo metu jos statomos ir Jungtinėje Karalystėje bei Italijoje.
Per ateinančius trejus metus Lietuvoje planuojama įrengti apie 30 šio tipo vėjo elektrinių ūkininkams ir smulkioms įmonėms kaimo vietovėse. Bendra investicijų suma sieks virš 50 mln. litų.
„Žengtas svarbus žingsnis plėtojant vėjo energetiką Lietuvoje – nuo šiol vėjo elektrinės galės suktis kiekvieno ūkininko kieme. Šioms dvisparnėms elektrinėms nereikia nei stipraus vėjo, nei didelių investicijų“, – sako Vidmantas Kniūkšta, UAB „Sparnuotas vėjas“ generalinis direktorius.
Prancūzijos kompanijos „Vergnet S.A.“ sukurtos dvisparnės GEV MP 250 kW vėjo elektrinės išsiskiria dideliu efektyvumu ir yra tinkamos palyginti nestiprių vėjų zonoms. Taip pat nesudėtingas šių elektrinių montavimas ir aptarnavimas – pastatymui nereikalingas kranas, užtenka automobilinio krautuvo ir gervės.
Pasak Marco Rivardo, „Vergnet“ Europos pardavimo vadovo, Lietuva – nauja ir sparčiai auganti vėjo energetikos rinka.
„Sėkmingai paleista pirmoji vėjo elektrinė rodo puikų Lietuvos ir Prancūzijos komandų darbą. Šiandien pasirašėme sutartį ir tikimės sėkmingai bendradarbiauti toliau“, – pabrėžia „Vergnet“ atstovas.
Paspirtis ūkiui
Paleistos vėjo elektrinės savininko ūkininko Kęstučio Armono teigimu, mintis savo ūkyje pastatyti vėjo elektrinę kilo dar prieš penkerius metus, tačiau tik pernai prasidėjo realūs darbai.
„Naujoji vėjo elektrinė visiems labai patinka – ji gražiai įsilieja į mūsų kaimišką reljefą“, – džiaugiasi augalininkystės ir sėklininkystės ūkio savininkas, valdantis 250 ha ūkį.
55 m aukščio vėjo elektrinė pastatyta 400 m nuo sodybos, iki ūkinių pastatų – tik apie 100 m, tačiau sodybos gyventojams jokių nepatogumų nesukelia.
„Kasryt atsikėlus mano pirmas žvilgsnis krinta į vėjo elektrinę – ar ji sukasi. Dažniausiai taip ir būna, tik labai retai visiškai nebūna vėjo, nors vasara Lietuvoje – mažiausiai vėjuota“, – pasakoja K. Armonas.
Ūkininko skaičiavimu, vėjo elektrinei pradėjus veikti, elektros energijos gamyba sudarys apie 20 proc. jo ūkio pajamų ir bus reikšmingas indėlis užtikrinant finansinį stabilumą.
Pasak V. Kniūkštos, netrukus šalia pirmosios dvisparnės vėjo elektrinės Biržų rajone turėtų iškilti ir antroji. Dar viena tokia vėjo elektrinė šiuo metu statoma Joniškio rajone.
Pirmąkart – ES parama
Galimybė kreiptis paramos vėjo elektrinių įrengimui kaimo vietovėse šiemet buvo sudaryta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos dvi priemones: labai mažoms įmonėms skirtą „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei ūkininkams ir žemės ūkio veikla užsiimančioms labai mažoms įmonėms „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Iki šiol ūkininkai galėjo įsirengti vėjo elektrines vien tik savo poreikiams, tam paramos jie galėjo kreiptis pagal priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ar „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ši parama turėtų galioti ir ateityje.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, šiemet perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos iš viso buvo pateikta 40 ūkininkų paraiškų už 52 mln. litų. Iš viso paramai numatyta skirti 50 mln. litų.
Verslo kūrimui ir plėtrai pateikta 161 paraiška už 202 mln. litų – tokia pati suma ir yra numatyta paramai šiems metams.
NMA šiuo metu paraiškas vertina – paramos kol kas nėra gavęs nė vienas vėjo energetikos projektas pagal šias priemones. Tikimasi vertinimą baigti rudenį. Pagal taisykles, paramą gaus tinkamais pripažinti projektai, gali būti finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, priklausomai nuo priemonės ir paramos sumos.
Ar vėjo energijos gamyba kaimo vietovėse kitąmet bus remiama, nėra žinoma. Tai paaiškės metų pabaigoje, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patvirtins taisykles kitiems metams.
„Tai politinis sprendimas, – sako Alvydas Naujėkas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas. – Norėtųsi, kad mūsų politikai nepamirštų atsinaujinančios energetikos – tai mūsų visų ateitis ir jai jau šiandien būtina skirti pakankamai dėmesio“.
Šiemet – pirmieji metai, kai vėjo energijos gamyba ne tik savo poreikiams kaimo vietovėse gali pretenduoti į paramą. ŽŪM teigimu, šiemet pirmąkart juntamas aktyvus ūkininkų susidomėjimas alternatyvaus verslo skatinimo bei alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo kaime galimybėmis.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos informacija ir nuotrauka
