Lietuviai yra nuosavo būsto mėgėjai. Jie Europos Sąjungoje (ES) pirmauja ne tik pagal nuosavų būstų įsigijimą, bet ir pagal nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis įsigytus būstus.
Būsto nuoma – tik laikinas sprendimas
„Swedbanko“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą. Net 85,3 proc. jų būstus yra įsigiję nuosavomis lėšomis. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra visoje ES, ją lenkia tik Rumunija (96,9 proc.) ir Bulgarija (85,1 proc.). ES būsto įsigijimo nuosavomis lėšomis vidurkis siekia 42,9 proc.
„Net ir tie lietuviai, kurie šiuo metu būstą nuomojasi, mato tai kaip laikiną sprendimą ir ateityje planuoja įsigyti nuosavą būstą“, – teigė „Swedbanko“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad lietuvių tradiciją būstą pirkti, o ne nuomotis, labiausiai nulėmė privatizacijos laikotarpis.
„Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vyko būstų privatizacija, žmonės gavo labai daug nuosavo būsto, kuriame ir šiandien gyvena, arba perleidžia savo giminaičiams, būstą dovanoja vaikams ir pan.“, – aiškino J. Gumuliauskienė.
Būstai, įgyti skolintomis lėšomis, Lietuvoje nėra itin populiarūs. Panaši tendencija pastebėta ir kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Slovėnijoje.
„Švedai, olandai, italai išsiskiria dėl itin didelių būsto įsigijimo apimčių skolintomis lėšomis“, – šalių skirtumus ir panašumus lygino „Swedbanko“ atstovė.
Atitinkamai ES būstą nuomojasi apie 30 proc. europiečių, Lietuvoje – tik apie 7 proc.
Lietuvoje būstą nuomojasi dažniausia jauni žmonės ( 18–25 m.), nesukūrę šeimos, gaunantys mažesnes nei vidutines pajamas (iki 1000 Lt/ mėn.) Europoje būsto nuoma kur kas populiaresnė, nes ji suvokiama kaip tam tikras gyvenimo būdas.
Nuomos pelningumas – nedidelis
Vokietijoje ir Austrijoje beveik pusė gyventojų gyvena nuomojamuose būstuose, pastebėjo „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis spaudos konferencijos metu iškėlė klausimą, ar lietuvių noras įgyti nuosavą būstą, atsisakant idėjos jį nuomoti, yra racionalus.
„Dabartinė situacija rodo, kad nuomos pajamingumas Lietuvoje yra nelabai aukštas, palyginti su kitomis šalimis“, – sakė N. Mačiulis. Pavyzdžiui, Kaune jis siekia 7,4 proc. kasmet nuo būsto vertės, Vilniuje dar mažiau – 6 proc.
Pagal būsto įperkamumo indeksą Baltijos šalių sostinėse vis dar pirmauja Talinas. Estijos sostinės gyventojų atlyginimai buvo 64,5 proc. didesni nei pakankami įsigyti standartinį 55 kv. m. būstą. Vilniečių atlyginimai, siekiant įsigyti tokį patį būstą, šių metų antrą ketvirtį buvo didesni vos 9,8 proc., Latvijoje – 36,3 proc. Tai savo ruožtu lemia, kad vilniečiai, atidėdami 30 proc. 15 proc. buto vertės pradinį įnašą galėjo sukaupti maždaug per 3 metus 2 savaites, Talino gyventojai – 2 metus, 3 savaites, Rygos gyventojai – 2 metus, 3 mėnesius.
