Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) neseniai išplatino pranešimą, kuriame siūlo tobulinti Savanoriško savo teisės lošti apribojimo programą, nes sparčiai didėjantis prasilošusių asmenų skaičius patvirtina tik formalų ir nerezultatyvų dabartinės tvarkos pobūdį, rašo „Respublika“.
Prasilošusiųjų sparčiai daugėja
NLŽVA yra nuosaikesnių, nei lošimo namuose (kazino) siūlomų, azartinių lošimų ir žaidimo operatorių, lošimo įrangos gamintojų atstovų bei įmonių, užsiimančių lošimo įrenginių remontu ir priežiūra, nevyriausybinė organizacija, įkurta 1994 metais. Nuo 2005 metų asociacija yra 1979 metais įsteigtos Europos lošimų ir žaidimų federacijos „Euromat“, vienijančios 18 Europos lošimų ir žaidimų verslo asociacijų, narė.
Asociacija, kritiškai įvertinusi dabar galiojančią prašymų neleisti lošti sistemą, kreipėsi į Vyriausybę, Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK), Sveikatos apsaugos ministeriją su siūlymu ją tobulinti, papildyti prevencijos, visuomenės edukacijos priemonėmis.
NLŽVA valdybos pirmininko Samoilo Kaco teigimu, visuomenės sveikata - pamiršta, nes septynerius metus valstybės institucijos ignoruoja realius prasilošti skatinančius faktorius, tokius kaip statymo ir laimėjimo dydis, žaidimo trukmė, lošimų prieinamumo didinimas, skatinimas renginiais.
„Dabartinė tvarka leidžia tik skaičiuoti prasilošusius asmenis, o pamatinės reiškinio priežastys ignoruojamos ir nenaikinamos, - sakė S.Kacas. - Padėtis sparčiai blogėja - per tris vasaros mėnesius prasilošė dar šimtas Lietuvos piliečių, iš viso jau gauti 636 prašymai. Todėl reikia drąsos griežtai įvertinti susidariusią situaciją ir imtis esminių reformų“.
Jo teigimu, Lietuvoje savanoriško savo teisės lošti apribojimo programa turėtų sudaryti tik dalį visuomenės sveikatos apsaugos programos, t.y. veiksmus, kuriais siekiama minimizuoti neigiamus azartinių lošimų padarinius. Visa programa turi apimti įvairias tarpusavyje sąveikaujančias priemones: edukacines, skirtas visuomenei, lošėjams, lošimų organizatoriams, sveikatos įstaigų darbuotojams, visuomenės informavimo, prevencines ir profilaktines. Tokiai programai parengti, patvirtinti ir įgyvendinti turėtų būti sukurta tarpžinybinė grupė, į kurią įeitų VLPK, Finansų, Sveikatos ir Švietimo ministerijų, asocijuotų lošimo verslo struktūrų atstovai.
Žengiame Estijos pėdomis
Minėtai programai įgyvendinti siūloma tarp lošimų organizatorių ir VLPK pasirašyti Bendradarbiavimo memorandumą ar Partnerystės sutartį. Toks bendradarbiavimo instrumento įforminimas būtų dalykiškos bei socialiai atsakingos lošimų organizatorių ir valstybės partnerystės pavyzdys.
Asociacija prognozuoja, kad nesiėmusios adekvačių priemonių valstybės institucijos pakartos Estijos azartinių lošimų rinkos plėtros scenarijų, kur, pagal atliktų tyrimų rezultatus, beveik 1 proc. (13 tūkst.) visų gyventojų prisipažino priklausomi nuo lošimų, dar 16 tūkst. bando atsiriboti. Vien per pastaruosius dvejus metus priklausomų asmenų Estijoje skaičius išaugo net 30 proc. ir auga toliau.
Dar gegužę NLŽVA viešai siūlė laikinai stabdyti visų azartinių lošimų rūšių vietų steigimą bei leidimų joms steigti išdavimą ir taip sumažinti galimą žalą visuomenės sveikatai, valstybei bei verslui. Toks pat siūlymas pakartotas ir šįkart.
Remiantis brandžių ES valstybių patirtimi, turėtų būti paruoštas ir atliktas išsamus sveikatos, socialinės, ekonominės finansinės ir kriminogeninės būklės azartinių lošimų rinkoje auditas, kurio išvadų pagrindu būtų formuojami azartinių lošimų rinkos viešosios politikos nacionalinio reguliavimo principai. Juos įtvirtinus teisės aktuose moratoriumas lošimų plėtrai būtų atšauktas, o lošimų plėtra vyktų pagal nustatytas reguliavimo kryptis.
Priklausomybė nuo lošimų - liga
Psichologai teigia, kad maždaug 5 proc. suaugusių žmonių yra būdinga vienokia ar kitokia priklausomybė. Tarp šių 5 proc. tam tikrą dalį sudaro ir patologiniai lošėjai. Dauguma lošiančiųjų lankosi kazino rečiau nei 10 kartų per metus ir geba sąmoningai kontroliuoti šį pomėgį. Tuo tarpu liguistų lošėjų dalis, įvairių tyrimų duomenimis, tarp nuolatinių kazino lankytojų svyruoja nuo 5 iki 10 proc.
Liguistas potraukis lošti yra psichologinis negalavimas, kurį galima diagnozuoti ir gydyti. Ši priklausomybė atsiranda laipsniškai. Priklausomi nuo lošimų žmonės neturėtų būti traktuojami kaip amoralūs ar kvaili - tai nelaimingi žmonės, kurių noras lošti išaugo iki nevaldomo masto.
Lankymasis kazino yra laisvalaikio leidimo būdas netradicinėje aplinkoje. Deja, taip negalima pasakyti apie visus - dalis žmonių pramogaudami lošimo namuose rizikuoja prarasti savikontrolę ir susidurti su liguisto potraukio lošti problema.
Priklausomu nuo azartinių žaidimų (ludomanu), kaip narkomanu ar alkoholiku, dažnai tampama mėginant užpildyti vidinę tuštumą - dauguma žaidimais susidomi kamuojami depresijos ar skaudžių išgyvenimų, manydami, kad žaidimas padės pabėgti nuo niūrių minčių ir smagiai praleisti laiką. 70 proc. priklausomų nuo azartinių žaidimų prisipažįsta, kad juos kamuoja vienatvė, žaisdami nori pabėgti nuo vidinio nepasitenkinimo arba tikisi rasti draugų. Tačiau psichiatrai tikina, kad tarp lošėjų draugų geriau neieškoti, nes azarto įkarštyje galvojama tik apie savo poreikius.
Neturintys rimtesnio pomėgio ar gyvenimo tikslo taip pat greičiau tampa priklausomi nuo lošimų.
Lošėjus galima atskirti
Kaip rodo apklausos, pusė lošėjų tampa priklausomi nuo azartinių žaidimų jau pirmaisiais lošimo mėnesiais. Kitai daliai priklausomybė atsiranda per pusmetį.
Daugelis psichiatrų vieningai sutaria dėl simptomų, išduodančių, kad žmogus tapo priklausomas nuo žaidimų. Vidinė kova tarp noro žaisti ir savęs ribojimo, statomos vis didesnės sumos, kol galiausiai jos viršija finansines galimybes, bėgimas nuo kaltės jausmo ar liūdesio, siekimas susigrąžinti praloštus pinigus, melas artimiesiems - tai vos keletas psichiatrų nurodomų ludomanijos požymių.
Medikai prisipažįsta, kad ludomanus sunku gydyti - gerokai sunkiau nei alkoholikus. Ligonio gydymas gerokai užtrunka, nes jie lyg apsėsti lošimo manijos. Alkoholikui vėliau ar anksčiau ateina blaivybės periodas, o lošėjams - ne. Ludomanas niekada neišsiblaivo. Jis nuolat galvoja apie lošimą.
Psichiatrų teigimu, ludomanija sergantys pacientai prisipažįsta jaučiantys paniką, vidinį nusivylimą, juos persekioja juodos mintys apie finansines galimybes viršijusias skolas, sutrinka miegas, kamuoja siaubinga vienatvė ir didžiulė neviltis. Būtent dėl to daugelis azartinių lošimų aukų gyvenimą baigia savižudybe.
Vis dėlto tiems, kurie tikrai nori pasveikti, padėti įmanoma. O jeigu sergantysis neturi motyvacijos, gydyti vienodai sunku visas priklausomybes.
Skaičiai
Tyrimai rodo kad:
1,6 proc. suaugusiųjų populiacijos atitinka patologinio lošimo kriterijus,
3,9 proc. patiria laikinus sunkumus dėl šios priklausomybės.
Faktai
Požymiai, rodantys, kad pomėgis lošti tapo pavojingas:
MELAVIMAS
Lošėjai yra puikūs melagiai. Patologiniai lošėjai, pateikdami save kitiems, dažniausiai „sumažina“ savo potraukį lošti bei finansinius nuostolius. Jie racionalizuoja ir neigia. Vertinant lošėjo situaciją, svarbu atkreipti dėmesį, kiek jo pasakojimas atitinka tiesą.
ĮSITRAUKIMAS Į LOŠIMĄ
Dauguma patologinių lošėjų praleidžia daugybę laiko mąstydami apie lošimą arba apie tai, kaip jiems gauti pinigų lošimui. Mintys apie tai jų beveik neapleidžia.
POLIKIS Į SAVIŽUDYBĘ
Patologiniai lošėjai nuolatos patiria didelius nuotaikų svyravimus: laimėjimas - pralošimas. Tai apibrėžiama kaip „desperacijos“ fazė. Nuotaikų kaita paaiškina, kodėl priklausomi nuo azartinių lošimų žmonės turi polinkį į savižudybę.
ALKOHOLIS IR NARKOTIKAI
Dauguma lošėjų įninka į alkoholį ar narkotikus. Dažniausiai nuo azartinių lošimų priklausomas žmogus yra priklausomas ir nuo alkoholio arba narkotikų.
STRESAS
Patologinis lošėjas susikuria didelį stresą ir nuolatos jame gyvena
* * *
Trumpas lošėjo testas
1. Ar aukoji darbo laiką lošimams?
2. Ar lošimas pavertė tavo gyvenimą namuose nelaimingu?
3. Ar lošimas daro poveikį tavo reputacijai?
4. Ar po lošimo jauti sąžinės graužatį?
5. Ar visada loši tam, kad apmokėtum savo sąskaitas ir išspręstum finansines problemas?
6. Ar prasilošęs jauti, kad reikia grįžti ir atsilošti prarastus pinigus?
7. Ar išlošęs pajunti stiprų troškimą grįžti ir išlošti dar daugiau?
8. Ar dažniausiai loši iki paskutinio cento kišenėje?
9. Ar esi skolinęsis pinigų lošimui?
10. Ar esi kada pardavęs daiktų, kad gautum pinigų lošti?
11. Ar lošimas daro tave rūpestingesnį - imi labiau rūpintis savimi bei savo šeima?
12. Ar kada nors esi lošęs ilgiau, negu planavai?
13. Ar lošei tam, kad užmirštum savo problemas bei rūpesčius?
14. Ar kada nors padarei/planavai padaryti ką nors nelegalaus ir baustino pagal įstatymus, kad gautum pinigų lošimui?
15. Ar dėl lošimų pablogėjo tavo miegas?
16. Ar nusivylimai bei frustracijos pastūmėja tave lošti?
17. Ar sėkmingas lošimas sukelia norą tai atšvęsti?
18. Ar supranti, kad tavo asmenybės destrukcija yra priklausomybės nuo lošimo rezultatas?
Septyni ir daugiau teigiamų atsakymų leidžia įtarti, kad Jūs jau esate priklausomas nuo azartinių lošimų.
Aida Valinskienė
