Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ direktorius Vidmantas Lisauskas teigia, kad Lietuvos keliai prižiūrimi geriau nei kai kuriose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, skandinavai žiemą valo tik pagrindinius kelius, be to, laukia, kol nustos snigti ar pustyti. Tik paskui valymo technika išrieda į magistrales. „Mūsų keliai prižiūrimi ypač atidžiai. Galėtume prižiūrėti ir dar geriau, bet ar tai būtų ekonomiškai pagrįsta“, – sako kelininkas.Keliai išvažiuojami
„Oi, Viešpatie.., – nusijuokė V.Lisauskas, užkluptas klausimo, ar kelininkai buvo pasirengę paskutinėmis lapkričio dienomis iškritus sniegui ir prasidėjus pūgai. – Tą darbą jau dirbame, dėkui Dievui, seniai. Ir pasikeitusios oro sąlygos tikrai neužklupo mūsų netikėtai.“
Pasak kelininko, nors snyguriuoja ir pusto, sąlygos važiuoti yra neblogos. „Dirba Prienų, Kauno, Kaišiadorių rajono kelininkai. Didelių problemų tikrai nėra, išskyrus tai, kad pusto. Bet kol sniego nedaug, jį prapučia. Slidūs tik rajoniniai keliai“, – sakė direktorius.
Pažangi technologija
V.Lisauskas džiaugėsi, kad įmonė naudoja itin pažangią kelių valymo technologiją – tai galingos mašinos, specialūs verstuvai, kurie aerodinaminiu būdu nuverčia sniegą toli nuo kelio.
„Mūsų kelių valymo technologija tikrai niekuo nenusileidžia naudojamai kitų Europos valstybių kelininkų. Bent jau Šiaurės šalių, kurių sąlygos panašios į mūsų“, – sakė V.Lisauskas.
Lietuvos kelininkai kelius daugiausia barsto šlapia druska. „Jeigu bertume sausą druską, pirmos važiavusios mašinos ją išstumdytų į šonus. Kad ji atsidurtų ant važiuojamosios dalies ir ištirpintų sniegą ar ledą, druska šlapinama“, – aiškino kelininkas.
Druska ant kelio ištirpsta priklausomai nuo oro sąlygų. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo druska tirpsta greičiau. Ji nebetirpsta, kai temperatūra žemesnė kaip 8 laipsniai šalčio. Tada kelininkai barsto druskos ir smėlio mišinį.
Valo iš karto
Anot V.Lisausko, kelininkai nelaukia, kol nustos snigti ar pustyti, bet iškart važiuoja dirbti savo darbo, nors sveikas protas diktuoja, kad reikėtų laukti. „Skandinavai, pavyzdžiui, pradeda dirbti, kai nustoja snigti. Mes dirbame ir bandome kariauti su vėjo malūnais. Stengiamės kuo geriau užtikrinti, kad visi pagrindiniai keliai būtų išvažiuojami“, – tikino kelininkas.
Kai labai pusto ir sninga, valymo technika palieka rajoninius kelius, kuriuose eismo intensyvumas mažesnis, ir visą dėmesį sutelkia į krašto ir magistralinius kelius. „Tačiau ir rajoninius kelius apleidžiame tik kuriam laikui, paskui grįžtame ir ten“, – aiškino V.Lisauskas.
Dėmesys „Via Baltica“
„Kauno regiono kelių“ žinioje yra ir itin svarbus tranzito kelias „Via Baltica“. Jame eismo intensyvumas nenutrūksta nei dieną, nei naktį.
Anksčiau šioje magistralėje kelių priežiūros tarnybos budėdavo visą parą. Tačiau užėjus ekonomikos krizei ir sumažėjus finansavimui, budėjimo naktį atsisakyta. „Bet praktika rodo, kad budėti naktį būtina, – prisipažino V.Lisauskas. – Iš tikrųjų budėjome negaudami už tai pinigų. Dabar vėl oficialiai įteisiname.“
Pasak kelininko, „Via Baltica“ magistrale nuolat rieda daug krovininių automobilių ir bent kelioms valandoms šį kelią palikti be priežiūros būtų tiesiog neatsakinga. „Ne visi laiku pasikeičia padangas, vairuotojai nevienodai patyrę, todėl siurprizų gali pasitaikyti bet kuriuo paros metu“, – aiškino V.Lisauskas.
Kirto per kišenę
Prieš dvejus metus Lietuvą užklupusi ekonomikos krizė kirto per kišenę ir kelininkams. O dėl to nukentėjo ir kelių priežiūra bei eismo saugumas.
Pernai „Kauno regiono kelių“ finansavimas, palyginti su 2008 m., sumažėjo 40 proc. Šiemet nukirpta dar apie 4 proc. lėšų.
Labiausiai nukentėjo rajoniniai keliai, kurie buvo valomi ir barstomi intensyviau. „Anksčiau į tą labiau prižiūrimų kelių sąrašą pakliūdavo keliai, kuriais per parą važiuodavo 700 automobilių. Dabar ta kartelė pakelta iki 1 000 automobilių per parą“, – teigė V.Lisauskas.
Dėl sumažėjusio finansavimo kelininkai buvo priversti atsisakyti kai kurių vasaros darbų: rečiau greideriu lygina žvyrkelius, keičia kelio ženklus, nebešienauja pakelių.
Pernai „Kauno regiono keliai“ atleido beveik 100 darbuotojų iš buvusių 450.
Brangus malonumas
„Labai norėčiau kreiptis į Lietuvos žmones, kad jie suprastų: kelių valymas ir priežiūra labai brangiai kainuoja. Tam reikia daug technikos, sunaudojama nemažai degalų. Ir žiemą visiems reikia būti kantresniems ir atlaidesniems. Aš kaip kelininkas manau, kad žiemą tikrai nereikėtų kelių priežiūrai skirti dar daugiau lėšų. Šalis ir taip per daug išlaidauja“, – netikėtai pareiškė kelininkas.
V.Lisauskas teigė, kad skandinavai savo kelius prižiūri blogiau nei lietuviai ir tai jie daro sąmoningai. „Jie eismo saugumo klausimus sprendžia kitaip. Skandinavai kelia griežtesnius reikalavimus automobilių padangoms ir tikrai gerai neprižiūri tiek daug kelių kaip mes. Ne kiekviena valstybė sau tai leidžia“, – pabrėžė kelių priežiūros įmonės vadovas.
V.Lisauskas kvietė skaičiuoti ekonominę naudą. „Jeigu keliu važiuoja kelios dešimtys automobilių per parą, ir dėl jų turi važiuoti mūsų technika, valyti ir barstyti brangias medžiagas, ekonomiškai tai tikrai nenaudinga“, – drąsiai kalbėjo kelininkas.
Geriau, kai šalta
V.Lisauskas nusijuokė išgirdęs klausimą apie būsimos žiemos prognozes. „Paklauskite ko nors lengvesnio, – nusišypsojo direktorius. – Nežinau. Manau, kad bus šalta. Bet tai mūsų negąsdina. Kai nuolat šalta ar šilta, mes puikiai susitvarkome. Mus labiausiai gąsdina dažna orų kaita. Ir ypač, kai temperatūra svyruoja apie nulį. Tada patiriame labai daug išlaidų, nes reikia nuolat budėti. Pavyzdžiui, ryte pabarstei, dieną atšilo, vakare vėl pašalo ar palijo. Vėl tą kelią tenka barstyti. Šitie dalykai vargina. Tai kenkia ir asfalto dangai, pavasarį ją teks remontuoti“, – kelininkų darbo specifiką aiškino V.Lisauskas.
