Lietuviai su romų tautybės žmonėmis, priklausomybę įveikusiais ar netradicinės seksualinės orientacijos atstovais mieliau dirbtų darbe, nei bendrautų asmeniniame gyvenime.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktos apklausos duomenimis, 7 iš 10 Lietuvos gyventojų neprieštarautų, jei jų kolektyve dirbtų romų tautybės žmonių, priklausomybę įveikę asmenys ar netradicinės seksualinės orientacijos atstovai. 6 iš 10 neprieštarautų, jei jų kolega būtų kalėjęs ar turėtų psichikos sutrikimų.
Tuo tarpu ne darbinėje aplinkoje su romais, buvusiais kaliniais, psichikos negalią turinčiais žmonėmis vengtų bendrauti 7 iš 10 šalies gyventojų. Neįgaliųjų atžvilgiu, žmonės yra tolerantiškesni: tik 2 iš 10 nenorėtų gyventi šalia fizinę negalią turinčių žmogaus.
Apklausti gyventojai labiau nei darbdaviai yra linkę pasitikėti minėtų socialinių grupių atstovų sugebėjimais - 75 proc. įmonių vadovų manė, kad šie žmonės nesugebės atlikti darbo, tuo tarpu taip manančių gyventojų buvo tik 25 proc.
Paklausti, kodėl nenorėtų dirbti su žmonėmis iš socialiai pažeidžiamų grupių, respondentai dažniausiai teigė, kad jaustųsi nejaukiai (48 proc.) ar nežinotų, kaip elgtis su tokiu kolega (31 proc.). Dėl šių priežasčių daugiau nei 60 proc. apklausos dalyvių stengtųsi iš viso nebendrauti, 3 iš 10 ieškotų papildomos informacijos.
"Dažnai tvirtinama, kad Lietuvos gyventojai yra netolerantiški. Vis dėlto būtina atskirti privačią ir viešąją erdves, pavyzdžiui, darbinę aplinką - vienu atveju gyventojai yra mažiau tolerantiški nei kitu", - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktorė Nijolė Mackevičienė..
Apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų iš visų Lietuvos apskričių, buvo atlikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujančios Europos Bendrijų iniciatyvai EQUAL, užsakymu.
