Žiemos šventės – metas, kai išvykę žmonės kraunasi lagaminus ir užgula keleivinio transporto stotis, grįžta švenčių sutikti tėvynėje. Tačiau kelionių agentūros pastebi besiformuojančią naują lietuvių tradiciją – vykti šventes sutikti į kitą šalį pas draugus ar gimines.
Dėl to oro srautai perpildyti į abi puses, pridedami papildomi skrydžiai, tuo pačiu padaugėja ir turistinių kelionių. Pasak jų teikėjų, žmonės ieško įdomesnių būdų praleisti šventes nei kasmet sėdėti užstalėje namuose.
Perpildyti lėktuvai į abi puses
„Per šventes stebime ne tik grįžtančių išeivių gausą, bet ir žiūrime į mūsų automobilių stovėjimo aikštelių užimtumą. Akivaizdu, kad ir lietuviai linkę praleisti šventes svetur“, – komentavo Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Pasak direktoriaus, kadangi papildomi skrydžiai populiariausiomis kryptimis organizuojami tiek į vieną, tiek į kitą pusę, natūralu, kad ir keleivių srautai padidėja į abi puses.
Pasak A. Šliupo, visos kryptys yra visiškai užpildytos, o papildomi skrydžiai organizuojami Londono, Briuselio, Dublino ir Oslo kryptimis.
„Galima teigti, kad tomis kryptimis ir yra labiausiai padidėjęs keleivių srautas tiek į vieną, tiek į kitą pusę“, – konstatavo Kauno oro uosto gen. direktorius.
A. Šliupo teigimu, kuo anksčiau keleiviai nusiperka bilietą, tuo jie būna pigesni, o tie, kurie sugalvoja skristi paskutinę minutę, sumoka žymiai didesnę sumą už bilietą nei tuomet, jeigu būtų planavę įsigyti bilietus prieš pusmetį.
Keliones renkasi po Kalėdų
Kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ direktoriaus Algio Brazionio nuomone, didžioji dalis lietuvių Kalėdas stengiasi atšvęsti namuose, o iškart po jų – 26– 27 dienomis – pradeda keliauti.
„Tai vienas iš kelionių sezonų, priklausomai nuo šventinio laikotarpio“, – pridūrė A. Brazionis.
„Kelionių akademijos" direktoriaus Donato Kireilio teigimu, šiuo metu daugybė žmonių renkasi artimesnes arba egzotines keliones.
Pasak A. Brazionio, Naujiesiems metams lietuviai daugiausiai traukia į egzotines šalis: Tailandą, Kanarų salas, Šri Lanką, Egiptą, o kita didelė masė turistų su šeimomis vyksta slidinėti, mat tuo metu vaikams yra atostogos.
„Naujuosius sutinka Paryžiuje, Italijoje, arčiau – Estijoje. Populiarios kelionės kruiziniais laivais“, – pridėjo A. Brazionis.
Paklaustas, kodėl lietuviai nusprendžia per šventes traukti iš Lietuvos, A. Brazionis tikino: „Dažniausiai girdimas argumentas – pabodo sėdėti prie stalo. Žmonės nori išnaudoti atostogas turiningai, ne tik sutikti Naujuosius kitaip, bet kartu ir ką nors pamatyti“.
D. Kireilis pridūrė, kad tai – tarpšventinis laikotarpis, žmonės turi laisvo laiko ir jiems nesunku pasiimti savaitės atostogas, kurias gali išnaudoti ilgesnei kelionei.
Kelionės išlaidos siekia beveik 1500 Lt
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010-ųjų gruodžio mėnesį išvykusių Lietuvos gyventojų kelionių skaičius visų rūšių transportu buvo 340 tūkst., iš jų oro keliu – 42,3 tūkst. Tą patį mėnesį 2009-aisiais gyventojų kelionių skaičius siekė 284,4 tūkst.
Išvykusių Lietuvos turistų kelionės 2010 m. 4 ketvirtį daugiausiai buvo į Baltarusiją (56,7 tūkst.), Latviją (31,5 tūkst.), D. Britaniją (26,3 tūkst.), Lenkiją (25,6 tūkst.).
Kaip pridūrė Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė Raimonda Balnienė, į šias šalis, o taip pat ir Vokietiją, lietuviai ištisus metus vyko daugiausiai. „Poilsiui žiemą populiariausias Egiptas, vasarą – Pietų Europos kurortai“, – LRT interneto tarnybai kalbėjo R. Balnienė.
Kaip teigė VTD direktorė, tarp lietuvių populiarėja ir trumpos proginės kelionės („city breaks“) į įvairius Europos miestus, kurias jie dažniausiai perka savarankiškai (dažnai internetu) ir naudojasi pigesnėmis avialinijomis.
2010 m. 4 ketvirčio duomenys rodo, kad vidutinės vienos lietuvio kelionės išlaidos siekė 1463,5 Lt., vienos dienos – 223,6 Lt.
2010 m. 4 ketvirčio išvykstamojo turizmo, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai, duomenimis, Lietuvos gyventojų, apsilankiusių užsienyje, skaičius daugiausiai buvo Afrikoje (12 723), Egipte (12 266), Turkijoje (4714), Ispanijoje (1289).
V. Radžiūnas
