„Esame užtikrinti, kad neturime konkurentų pasaulyje. Užpatentavome savo išradimą ir greitu metu prasidės pardavimai JAV ir Europoje. Tuo labai domisi ir partneriai iš Kinijos“, - džiaugėsi Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo laboratorijos vedėjas, profesorius Arminas Ragauskas.
Jau taiko ir praktikoje
Pastaraisiais metais ypatingo tarptautinio dėmesio sulaukė A. Ragausko ir jo vadovaujamų mokslininkų beinvazė žmogaus smegenų sužeidimų, fiziologinių matavimų ir stebėjimo technologija, kuri, tikimasi, padės pasaulio medikams išsaugoti tūkstančius galvos traumas patyrusių žmonių gyvybių, o kosmonautams – atlikti ilgus kosminius skrydžius. Mokslininko teigimu, ji jau taikoma ir praktikoje.
„Jau tarnauja. Patogiausia tuos aparatus „nuvesti“ prie ligonio Lietuvoje. Mes dirbame su didžiausiomis šalies ligoninėmis (...) Šiandien galima pasakyti, kad mūsų aparatai yra naudojami kaip mokslinio tyrimo instrumentai, kaip diagnostikos instrumentai.“
Hipotezė pasitvirtins
A. Ragauskas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas kuria pasaulį“ pasakojo apie glaukomos patologiją, kuri yra labai sunkiai diagnozuojama, sukelia aklumą. Mokslininkui dirbant iškelta hipotezė, kad glaukominiams pacientams galvospūdis yra mažesnis nei norma.
„Mes pradėjome dirbti su glaukominiais pacientais ir jau žinoma dešimčių diagnozė. Ta hipotezė bus, atrodo, patvirtinta pirmą kartą pasaulio medicinos istorijoje ir tai pakeis požiūrį į šitą patologiją, sukels daugybę naujų pastangų sukurti geresnį gydymą“, - sakė specialistas.
Tokią technologiją daugiau nei šimtmetį stengėsi išrasti viso pasaulio mokslininkai, o pavyko – lietuviams.
„Turėdami tokį instrumentą, esame unikalioje padėtyje ir galime labai plačiuose vandenyse plaukioti“, - teigė A. Ragauskas.
