„Atsiradus socialiniams tinklams, gyventojai vagims palengvino darbą. Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų besinaudojančių socialiniais tinklais nurodo informaciją apie savo buvimo vietą. Vagys, kurie planuoja savo nusikaltimą, seka savo aukas, stebi jų įpročius, tad šie duomenys tik palengvina nusikaltėliams darbą. Butai bei namai švarinami ir dienos, ir nakties metu, tad bet kokia informacija apie žmonių buvimo vietą jiems yra naudinga“, – pasakojo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Turto draudimo vadovė Dalia Strazdienė.
Jaunimas socialiniuose tinkluose nesisaugo
BTA ir „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad socialiniuose tinkluose apie savo buvimo vietą dažniausiai informuoja 18-25 metų jaunimas bei didmiesčių gyventojai. Tyrimo duomenimis, vaizdo, garso ir teksto pobūdžio medžiagą į socialinius tinklus talpina 17 proc. gyventojų. Iš jų 13 procentų gyventojų įrašus socialiniuose tinkluose gali matyti tik artimiausi draugai, o 4 procentai respondentų teigė leidžiantys savo „Facebook“ ir kitus profilius matyti visiems interneto vartotojams. 39 procentai respondentų nurodė tokios informacijos socialiniuose tinkluose neskelbiantys, net 44 procentai apklaustųjų teigė, kad socialiniais tinklais nesinaudoja.
Lietuvos policija susirūpinusi
Lietuvos policija pastebi, kad žmonės pernelyg nerūpestingai žiūri į socialinius tinklus. Nors dažnai tarp profilio draugų jie turi mažai pažįstamų ar net visai nepažįstamų žmonių, bet skelbia informaciją apie savo buvimo vietą, dalijasi būsimų atostogų, kelionių planais, publikuoja savo būstų, asmenines nuotraukas. „Socialiniuose tinkluose žmonės, norėdami apsaugoti savo turtą nuo vagių, turėtų kuo atidžiau rinktis draugus, neskelbti informacijos apie planus, nesidalyti su socialinių tinklų draugais savo buvimo vieta, neviešinti asmeninių duomenų ir kontaktų savo profilyje, pasirinkti saugius ir tinkamus privatumo nustatymus“, – situaciją komentavo Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė. BTA ekspertų teigimu, žmonės nebijo kelti nuotraukų iš šiltų kraštų ar kurortų, o sugrįžę randa apvogtus namus.
Planuoja nusikaltimus
Policijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įvyko 1134 vagystės. BTA duomenimis, vidutinė tokių vagysčių žala siekia nuo 1700 eurų iki 2300 eurų.
Pasak D. Strazdienės, vagys darosi vis atkaklesni, neretai vagystės yra suplanuotos iš anksto. Organizuotai dirbantys vagys dažniausiai iš anksto surenka informaciją apie savo auką, ją stebi, žino jos įpročius. Yra pasitaikęs atvejis, kuomet vagišių nesugebėjo užfiksuoti net stebėjimo kameros, nes jie puikiai žinojo kur eiti, kad liktų nepastebėti. Žala siekė net 23 tūkst. 169 eurus.
Artėja šventės – metas pasisaugoti
Artėjant Šv. Joninėms, kurių metu daug žmonių atostogauja, švenčia bei išvyksta į kitą šalies vietą ar užsienį, draudimo ekspertai pataria pasisaugoti ir neskelbti informacijos apie savo buvimo vietą bei taip apsisaugoti nuo piktavalių, kurie tokią informaciją pasitelkia vagystėms planuoti.
Policija nuolat įspėja visuomenę internete ir socialiniuose tinkluose būti itin dėmesingiems, nes apgavikai ieško naujų būdų, kaip iš patiklių piliečių išvilioti pinigų. Pastaruoju metu policininkai pastebi, kad sukčiai aktyvėja, įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis.
