Paskutiniais Lietuvos banko duomenimis, lietuviai būstui įsigyti buvo pasiskolinę 12,8 mlrd. eurų, vartojimui – 1,2 mlrd. eurų, kitoms reikmėms – dar 1,3 mlrd. eurų. Metiniai būsto, vartojimo ir kitų paskolų augimo tempai siekė atitinkamai – 6,8, 21 ir 2,2 proc.
„IPF Digital Lietuva“, valdančios prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad paskolų neturinčių žmonių Lietuvoje mažėja. Per pastaruosius 12 mėnesių žmonių, nesiskolinusių pinigų, dalis siekė tik 46 proc. Palyginimui, tyrimą atlikus 2023-iaisiais, paskolų neturintys teigė 55 proc. gyventojų.
„Vis dėlto oficiali statistika nerodo, kiek žmonių skolinasi iš neoficialių šaltinių, ne finansų įstaigų, jei šių pinigų nedeklaruoja kaip gautų paskolų. Bendrovės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad labai daug žmonių skolinasi iš artimųjų, nors finansų ekspertai į tokias paskolas ragina žiūrėti labai atsargiai. Apskritai požiūris į paskolas Lietuvoje keičiasi, jos nebeturi neigiamo atspalvio, tačiau labai svarbu, kad žmonės skolintųsi atsakingai ir nedarytų klaidų“, – sako Tomas Bataitis, „Credit24“ Lietuva vadovas.
Pašnekovas išskiria kelias pagrindines taisykles, kurių negalima pamiršti nusprendus pasiskolinti.
Kam jums reikalinga paskola?
Vienas pagrindinių dalykų, kai imama vartojimui skirta paskola, anot T. Bataičio, yra tiksliai žinoti, kam konkrečiai pinigų reikia.
Prieš imdamas paskolą kiekvienas turėtų įvertinti, kiek jam iš tikrųjų reikia paslaugos ar prekės, kurią jis nori įsigyti už skolintus pinigus. Taip pat būtina pasverti, ar tikrai neįmanoma reikiamos sumos sutaupyti, ar tikrai pinigų reikia „čia ir dabar“.
„Visų pirma turite sau aiškiai atsakyti – koks yra paskolos tikslas? Ar tikrai paskolos ėmimas yra neišvengiamas, galbūt savo finansiniams įgeidžiams patenkinti pakaktų kelis mėnesius sumažinti išlaidas, dalį pinigų atsidėti. Skolinimasis be aiškios priežasties ar plano gali privesti prie finansinių problemų ateityje“, – pataria finansų ekspertas.
Anot jo, imti paskolas tapo visiškai įprasta buities, gyvenimo sąlygų gerinimui, pavyzdžiui buitinės technikos įsigijimui, brangesniam automobilio remontui ar netikėtoms sveikatos problemoms spręsti.
Tuo metu skolintis savaitgalio linksmybėms, naujiems drabužiams ar neplanuotai kelionei – nepatartina. Finansų ekspertai šias išlaidas priskiria prie nebūtinų, joms reiktų susitaupyti atidžiau planuojant savo finansus.
Atsakingai rinkitės skolintoją
Imdami paskolą taip pat iš esmės perkate prekę – finansinį produktą, tad būtina įvertinti jo kainą, pardavėjo suteikiamas sąlygas ir pan.
Nusprendę imti paskolą, pirmiausia turite pasirinkti patikimą paskolos davėją. Pagrindinė taisyklė – visada kreiptis tik į gerai žinomus, patikimus finansinių paslaugų teikėjus. Jei kyla abejonių, visada galite patikrinti, ar jie yra įtraukti į centrinio banko patvirtintą vartojimo kredito teikėjų sąrašą.
Spręsdami, iš ko skolintis, palyginkite skirtingų institucijų siūlomas palūkanų normas, taip pat sutarties pasirašymo ir administravimo išlaidas. Neretai žmonės nesigilina į sutarties ir paslaugų administravimo mokesčius, tačiau nenorint permokėti tai taip pat labai svarbu įvertinti.
„Skolintis iš nepatikimų šaltinių rizikinga dėl įvairių priežasčių: suklaidinti vartotojai sutinka su milžiniškomis palūkanomis, mokesčiais, prisiima nepamatuotus įsipareigojimus. Galiausiai tai sukelia ne tik finansinių, bet ir rimtų teisinių problemų, didelį stresą. Visada patartina skolintis iš valstybės prižiūrimų, gerą reputaciją turinčių skolintojų, kurie laikosi įstatymų“, – sako „Credit24” vadovas.
T. Bataitis taip pat pastebi, kad itin atsargiai reiktų skolintis iš artimųjų ir draugų. Imant tokias paskolas dažnai nepasirašomi jokie dokumentai arba jie nėra tinkamai įteisinami, neapibrėžiamos skolinimo sąlygos, terminai nustatomi tik žodiniais susitarimais. Finansų ekspertai pastebi, kad labai dažnai skolinimasis iš artimųjų baigiasi nesutarimais, nutrūkusiais santykiai, skolintojams – neatgaunamais pinigais ir t.t.
Nepervertinkite savo galimybių
Imant vartojamąją paskolą neretai kyla pagunda pasiskolinti daugiau nei iš tiesų reikia.
Pagal Lietuvos įstatymus, susumavus visus žmogaus finansinius įsipareigojimus jie negali viršyti 40 proc. per mėnesį gaunamų pajamų. Tačiau tai nereiškia, kad paskolai galėsite skirti tiek daug savo darbo užmokesčio. Kreditorius nevertins, kiek išleidžiate maistui, degalams, net komunaliniams mokesčiams. Gali būti, kad ir 20 proc. mėnesinio atlyginimo dydžio finansiniai įsipareigojimai sukels nemažų iššūkių.
„Labai svarbu teisingai įvertinti, kiek realiai pinigų galite skirti paskolos grąžinimui. Juk jei pervertinsite savo galimybes, pablogės jūsų gyvenimo kokybė ir teks ką nors paaukoti. Imdami paskolą taip pat neturėtumėte galvoti, kad ateityje jūsų pajamos padidės ir skolą bus lengviau grąžinti, mat tai tik spėlionės“, – dėsto pašnekovas.
Nereikia pamiršti, kad net ir vienos įmokos nesumokėjimas arba mokėjimo termino praleidimas gali pakenkti kredito istorijai.
Skolintis – ne dėl prastos finansinės situacijos
Pinigų skolinimasis nereiškia, kad jūsų finansinė situacija yra bloga. Tai, kad vis daugiau žmonių drąsiai prisiima finansinius įsipareigojimus, dažnai rodo ne finansines jų problemas, o atvirkščiai – gebėjimą tvarkytis su savo pinigais.
Iš tiesų daugelis žmonių kaip tik skolinasi būtent tada, kai jų finansinė situacija yra stabili, ir tai daro dėl strateginių priežasčių.
„Pavyzdžiui, žmonės skolinasi būstui įsigyti arba susimokėti už mokslus – abu šie dalykai yra puiki investicija į ateitį, kuri ilgainiui finansinę situaciją gali ir pagerinti, garantuoti geresnį darbą, stabilumą, turtą, kurio vertė kyla ir t.t. Tokiais atvejais skolinimasis laikomas teigiamu finansiniu sprendimu ir neturi nieko bendro su finansiniais sunkumais. Svarbiausia yra gebėjimas atsakingai valdyti ir grąžinti skolą“, – pastebi T. Bataitis.