Pernai Didžiojoje Britanijoje už įvairius nusikaltimus nuteisti net 4176 lietuviai. Pagal padarytus nusikaltimus Lietuvą lenkia tik Lenkija ir Rumunija.
Didžiosios Britanijos paskelbta statistika – šiurpinanti. Atvykėliai iš kitų Europos šalių Britanijoje per savaitę įvykdo daugiau kaip 500 įvairiausių nusikaltimų. Iš viso per 2 metus šioje šalyje nuteista 54 000 Europos Sąjungos piliečių, o jų padarytų nusikaltimų per tą laiką padvigubėjo. Štai ir dabar Didžiosios Britanijos teismuose nagrinėjamos kelios dešimtys bylų, kuriose figūruoja lietuviškos pavardės.
Žiaurus žagintojas
Dar sausį už žiaurų išžaginimą 15 metų kalėti nuteistas Paulius Troninas (20 m.) gali vėl atsidurti teismo salėje – generalinis prokuroras Dominikas Grivas prašo grąžinti jo bylą į teismą ir sugriežtinti bausmę. Mat, anot prokuroro, už tokį žiaurų, sukrečiantį nusikaltimą skirta bausmė esanti pernelyg švelni ir turinti būti pakeista „tinkamesne ilgesne bausme“.
2006 metais į Didžiąją Britaniją atvykęs P. Troninas įsidarbino skrydžių palydovu oro bendrovėje „Ryanair“. Praėjusių metų balandžio 18-ąją laiką jis leido eidamas per Lafboro miesto barus ir aludes. Susiginčijęs su vienos aludės durininku jis buvo išprašytas lauk. Paryčiais išėjęs iš baro, neblaivus P. Troninas sutiko nepažįstamą 31 metų moterį ir pasisiūlė ją palydėti namo. Apsidžiaugusi, kaip atrodė, galantiško jaunuolio paslaugumu, moteris, kurios tapatybė neatskleidžiama, mielai sutiko paėjėti su juo namų link. Tačiau namų ji taip ir nepasiekė.
Pasukus į tamsų skersgatvį, P. Troninas moterį užpuolė, sumušė ir išžagino. Palikęs krauju springstančią, stipriai sužalotą moterį, dėjo į kojas.
Vėliau medikai nustatė, kad moteris išgyveno tik laimingo atsitiktinumo dėka. Jai buvo suskaldyta kaukolė, stipriai sužalotas veidas ir vidaus organai. Moteris intensyviosios priežiūrios skyriuje praleido savaitę. Chirurgams teko atkurti jos akiduobę ir sutvirtinti titano varžtais. Dabar jos laukia dar mažiausiai keturios atkuriamosios veido operacijos.
Bandė išsisukti
Teisiamas Notingemo karališkajame teisme P. Troninas sukurpė visai kitokią istoriją. Esą su moterimi jis ėjęs iki skersgatvio, vėliau ją palikęs ir vienas patraukęs namų link. Bet netrukus išgirdęs klyksmą ir pasileidęs atgal. Kai atbėgęs iki skersgatvio, anot P. Tronino, moteris jau be sąmonės gulėjusi kraujo klane. Girdi, būtent mėgindamas jai padėti jis aukos krauju išsitepęs drabužius, o pamatęs atvažiuojant policiją, kurią iškvietė moters klyksmus išgirdę praeiviai, jis sprukęs, nes išsigandęs, kad gali būti apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadaręs. Šiaip ar taip, pasprukti P. Troninui nepavyko – jis buvo sulaikytas vos už 100 metrų nuo nusikaltimo vietos, net nespėjęs užsisegti džinsų.
Taigi P. Troninas atkakliai neigė savo kaltę ir laikėsi išgalvotos istorijos, o jo motina prašė teisėjus būti atlaidesnius. Na o teismas paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. „Jūs užpuolėte moterį, sutiktą vos prieš keletą akimirkų, ir be jokios priežasties žiauriai ir negailestingai nuskriaudėte. Jūsų tikslas buvo vienas – seksualinių troškimų patenkinimas. Bet blogiausia yra tai, kad jūs palikote krauju springstančią bejėgę auką numirti. Tokiam elgesiui negali būti jokių pateisinimų“, – skelbdamas teismo nuosprendį, sakė teisėjas.
Atrodytų, jog panašaus teismo sprendimo P. Troninas ir tikėjosi, mat jokios reakcijos jam tai nesukėlė. O smurtautojo motina, išgirdusi nuosprendį, nualpo.
Savo ruožtu bylą tyrę pareigūnai žavėjosi nukentėjusiosios stiprybe. „Nors po traumos moteris patyrė amneziją ir nieko apie tos nakties įvykius neatsimena, ji deda visas pastangas, kad šitas žiaurus išpuolis liktų praeityje ir nesugadintų jai gyvenimo“, – po nuosprendžio sakė tyrėja Keis Dabrovska.
Gėrė ir mušėsi
Lutono miesto teismas neseniai baigė dar vieno žiauraus lietuvio Tomo Navicko (32 m.) bylą. Jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos už žiaurų savo sugyventinės Svetlanos Olševskos (43 m.) nužudymą.
Latvijos pilietė S. Olševska, prieš 5 metus Daugpilyje palikusi savo dvidešimtmetę dukterį, motiną ir brolį, atvyko užsidirbti į Angliją. Artimiesiems ji siųsdavo uždirbtus pinigus ir vis žadėjo ilgai užsienyje neužsibūti, be to, mokėsi anglų kalbos ir tikėjosi susirasti geresnį darbą.
Su T. Navicku S. Olševska susipažino maždaug 2009 metų rugsėjį ir netrukus kartu apsigyveno Roistono mieste. Nors teisme T. Navickas tikino S. Olševską buvus geriausia jo drauge, neretai pakeldavo prieš ją ranką. Kaimynai ne kartą S. Olševską matė nubrozdintu veidu ar mėlynių nusėtu kūnu. Sykį S. Olševska prasitarė būgštaujanti dėl savo gyvybės, mat T. Navickas grasinęs jai peiliu. Vis dėlto sugyventinio ji nepaliko, o netrukus abu įniko į svaigalus ir pradėjo išgėrinėti vos ne kasdien.
Naktį, kai įvyko tragedija, porelė taip pat gėrė. Dėl ko T. Navickas taip supyko ant sugyventinės, kad pargriovęs ją ant puolė be atodairos mušti ir spardyti, vėliau jis nė pats nesugebėjo paaiškinti. Jį apklaususiam psichologui T. Navickas sakė visai nenorėjęs žudyti savo sugyventinės ir kad jos netektis labai apsunkinusi jam gyvenimą. Tiesa, tąnakt šokinėdamas gulinčiai S. Olševskai ant galvos ir krūtinės apie „apsunkintą gyvenimą“ jis greičiausiai negalvojo.
Abejingi kaimynai
Kaimynai prisipažino girdėję moters klyksmus, bet nutarę į sugyventinių kivirčą nesikišti. Rytą jie pastebėjo, kad iš po kambario, kuriame gyvena latvė ir lietuvis, durų apačios sunkiasi kraujas...
Iškviesti policininkai negyvai sutryptą moterį, ant kurios kaklo aiškiai matėsi žudiko batų įspaudai, rado gulinčią ant grindų. Tuo tarpu T. Navickas ramiai miegojo lovoje. Pareigūnai vėliau teisme liudijo, jog nuo T. Navicko trenkė alkoholiu, jis buvo neišsiblaivęs ir tesugebėjo paklausti, ar Svetlanai viskas gerai.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, jog nuo smūgių rankomis ir kojomis S. Olševskai lūžo 14 šonkaulių, trūko kepenys, o prasidėjus vidiniam ir išoriniam kraujavimui moteris mirė.
Iš pradžių T. Navickas neigė nužudęs moterį, tačiau prasidėjus teismui persigalvojo ir parodymus pakeitė.
„Apmaudu, jos Svetlanos artimieji, kurie ją apibūdina kaip atsidavusią ir darbščią moterį, pirmą kartą į Angliją atvyko dalyvauti teisme dėl žiauraus jos nužudymo“, – sakė bylą nagrinėjęs ir nuosprendį skelbęs teisėjas. Jis pabrėžė, jog moteris prieš tokį žiaurumą ir smurtą buvo bejėgė, o žudikas yra „labai pavojingas visuomenei žmogus“, nė nemėginęs bent vėliau padėti savo aukai – tiesiog nuėjęs miegoti ir palikęs ją mirti.
Prašytis paleidžiamas į laisvę T. Navickas galės praėjus ne mažiau kaip 14 metų.
Išdavė vaizdo kamera
Anglijoje lietuviai smurtauja ne tik prieš moteris, bet ir prieš bendradarbius. Štai prieš kurį laiką teismo nuosprendį išgirdo emigrantas, Anglijoje dažytoju dirbęs Vygandas Čiapas (20 m.), dar prisistatinėjęs Gintu Jankausku. Už smūgį tautiečiui Rolandui Vosyliui (25 m.), po kurio šis nusirito nuo laiptų ir mirė, teismas V. Čiapui skyrė 4 metus nelaisvės. Po bausmės jis bus nedelsiant deportuotas iš šalies be teisės į ją sugrįžti.
V. Čiapas ir R. Vosylius susipažino darbe – abu lietuviai dažė ir remontavo vienam anglui priklausantį nuosavą namą. Įvykio dieną abu vaikinai išlipę iš traukino kopė geležinkelio stoties laiptais. Staiga įsiplieskus konfliktui, V. Čiapas smogė vos prieš tris savaites į Angliją atvykusiam kolegai ir šis nusirito nuo laptų.
Į įvykio vietą iškviesti policininkai iš pradžių manė, jog įvyko nelaimingas atsitikimas ir lietuvis pats netyčia nukrito nuo laiptų, tačiau peržiūrėję stotyje įrengtų kamerų vaizdo įrašus pamatė, jog R. Vosylius žuvo su kolegos „pagalba“. Netrukus paskelbus V. Čiapo paiešką, jį surasti pavyko tik po mėnesio, besislapstantį viename Leitonstono miesto name.
Ekspertai nustatė, jog R. Vosylius krisdamas patyrė stiprią galvos traumą ir nuo to mirė. Teismas nusprendė, jog nužudymas buvo netyčinis. „Didžiausia V. Čiapo piktadarystė tai, jog jis šaltakraujiškai paliko nuo laiptų nukritusį kolegą, o pats pasišalino iš įvykio vietos“, – sakė teismo sprendimą paskelbęs teisėjas.
Nužudė kambarioką
Dar vienas Lietuvos pilietis – Eineris Olsevičius (27 m.) – iki gyvos galvos įkalintas už savo kambario draugo, taip pat Lietuvos piliečio Tomo Lapsevičiaus (21 m.), kuris bute gyveno vos tris mėnesius, nužudymą.
Incidentas įvyko 2009 metų rugpjūtį. Per išgertuves, kurios tarp emigrantų įprastos, kilo draugų kivirčas. Netrukus vis tai peraugo į muštynes, o galiausiai E. Olsevičius 15 centimetrų ilgio geležtės virtuviniu peiliu dūrė T. Lapsevičiui į krūtinę...
Kai policija atvyko į įvykio vietą, sužeistas lietuvis buvo be sąmonės ir gulėjo sukniubęs vestibiulyje. Vėliau nustatyta, kad vienintelis dūris pataikė į širdį, dėl to žmogus mirė per mažiau kaip valandą.
E. Olsevičius pasišalino iš įvykio vietos ir buvo automobiliu pavežtas kito to paties buto gyventojo Viktoro Š. Visai atsitiktinai lietuvių mašiną sustabdė policininkai. Jie nieko nežinojo apie nužudymą, tik nubaudė vairuotoją už eismo taisyklių pažeidimus ir areštavo mašiną. E. Olsevičiui pasprukti tai nesutrukdė – jis susistabdė pakeleivingą mašiną ir nusigavo iki Škotijos, o iš ten pabėgo į Prancūziją. Joje slapstėsi beveik metus. Kai policijai jį, sėdintį internetinėje kavinėje ir bendraujantį su draugais iš Lietuvos, pagaliau pavyko suimti, šis buvo nedelsiant pristatytas į Didžiąją Britaniją ir nuteistas.
T. Lapsevičiaus motina Leokadija teisme braukė ašaras ir tikino, jog jos gyvenimas nebetekęs prasmės. „Kad parsigabenčiau sūnų į Lietuvą, turėjau skolintis nemažai pinigų. Mane kamuoja nemiga ir depresija. Tomas mane rėmė ne tik finansiškai, jis buvo ir mano dvasinė atrama“, – teisme kalbėjo vienturčio sūnaus netekusi motina.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
